captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gamta – visų namai“: artėjame prie rudens lygiadienio

Jis praeis, gamtos metų ratas suksis toliau, vis ilgindamas naktį. O mes ruošiamės bobų vasarai. Tikra vasara jos nepavadinsi – per trumpa, o ir jos orus iš anksto atspėti sunku.

Bobų vasara švenčiama tris dienas prieš šventą Mykolą, taigi – rugsėjo 29-ąją, ir tris – po jų. Kam taip nepatinka, gali pasirinkti bet kokias dienas. Tačiau norime priminti – tai bus šiaip gražios rudens dienos, bet – ne bobų vasara.

Gamtoje bet kada galima išgirsti giedančias pilkąsiais pečialindas, dar suoks dūminės raudonuodegės, pragys karetaitės ir liepsnelės, o juodojo strazdo giesmės galima tikėtis iki pat žiemos. Rudeniui giesmės nebūdinga, tačiau paukščiai kartais pasijunta taip gerai, kad ima ir prabyla. Kas kita elniai. Dabar pats jų rujos įkarštis. Apie tauriuosius elnius šioje laidoje kalbėsime daug, klausysimės jų balsų.

Mūsų gamtoje taurusis elnias – senbuvis, tačiau jo gausa ne visada buvo tokia, kaip šiandien. Prieš 100 metų elniai buvo didžiausia retenybė, tada juos retkarčiais pamatydavo tik šiaurinės Lietuvos žmonės. Gali būti, kad dalis šių žvėrių buvo palikuonys elnių, ištrūkusių iš Žagarės grafo Naryškino aptvarų. Tačiau elniai sugrįžo. Žinoma, ne visai patys. Jiems padėjo žmonės, pirmiausia juos įsivežę iš Rusijos Voronežo srities, po to – platinę, perkėlinėję iš vienos girios į kitą. Šiandien taurieji elniai – įprasti mūsų miškų gyventojai. Apie elnių istoriją laidoje pasakoja medžioklės ekspertas Algimantas Kamičaitis.

Kai kas pastebi, kad šiemet yra daug voratinklių. Rytais, kol nėra vėjo, kol dar žemai saulė ir nuo voratinklių nenukrito rasa, jie visi spindi, žvilga ir atrodo labai gražiai. Ar šis grožis šiemet nėra kuo nors ypatingas, ar vorų nėra žymiai daugiau, pagaliau – ar tai ko nors nereiškia? Iš tikro – nieko nereiškia, nes tai – įprasta ir dėsninga, taip vyksta kasmet.

Kol kas dar groja žiogai, jie skardės iki pat spalio galo. Panašiai skraidys ir drugiai. Dabar yra dieninių drugių, kurių sparnai lygūs, gražūs – visi šie vabzdžiai peržiemos ir skraidys pavasarį. Taigi, jie gyvens labai ilgai, daugiau kaip pusę metų. Vasaros drugiui toks ilgas buvimas neįsivaizduojamas. Dabar ant nukritusių obuolių nusileidžia gražus, su raudonos spalvos pasaga sparnuose drugys admirolas, žieduose sūpuojasi citrinukai, o spungės, dilgėlinukai sutinkami visur. Net baltukai plasteli į dirvone geltonuojančius svėrių žiedus.

Rugsėjo paskutinė dekada – intensyviausios paukščių migracijos metas. Mes žinome, kad išskridusius mūsų paukščius Vakarų Europoje medžioja. Kam? Ogi valgymui... Ir tai – 21-ajame amžiuje, kai mes deklaruojame savo jautrumą gamtai ir žmogui. Lietuvos ornitologai kviečia pasirašyti peticiją, kreipimąsi į Prancūzijos prezidentą dėl šio paukščių naikinimo. Kaip tai galima padaryti, aiškina Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis.

Laidos autoriai – Selemonas Paltanavičius ir Adolfas Drungilas.

„Gamta – visų namai“ – šeštadienį, rugsėjo 19 d., 06.30 val. ir antradienį, rugsėjo 22 d., 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close