captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gamta – visų namai“: Lietuvoje kalendorinio rudens pradžia

Alsuojame dar vasarišku oru. Tiesa, vakarui užsimerkus anksčiau, jaučiame ir visai gaivią nakties vėsą. Diena trumpėja, dabar ji trunka 13,5 valandos, tačiau saulė žemę šildo gal tik 10–11 valandų.

Alsuojame dar vasarišku oru. Tiesa, vakarui užsimerkus anksčiau, jaučiame ir visai gaivią nakties vėsą. Diena trumpėja, dabar ji trunka 13,5 valandos, tačiau saulė žemę šildo gal tik 10–11 valandų.

Giesmės gamtoje nutilo, bet kasdien prie savo namų galima klausytis varnėnų. Rudeniška varnėno giesmė visai kitokia – ne tokia garsi, ne tokia išmoninga, joje mažiau švilpiamųjų tonų. Dabar čia gieda tikrai ne mūsiškiai varnėnai, o tie, kurie yra pakeliui iš šiauresnių kraštų. Jie dažnai užtrunka ilgam, iki pat žiemos. Varnėnams skubėti niekur nereikia, iki jų žiemaviečių yra 1000 ar šiek tiek daugiau kilometrų, tad jas pasiekti lengva.

Rudens pradžia maloni. Mes susirinkome į miestus – gyvenimas verčia vėl prisiminti darbus, rūpesčius. Toli Lietuvos vakaruose liko Baltijos jūra, kuri šiemet, kaip tvirtina poilsiautojai, buvo visai kitokia. Šiemet pajūryje ypač būta Baltijos medūzų, stebėti delfinai afalinos, į Lenkijos pakrantes atklydo banginis. Apie šiuos gamtos reiškinius, apie žvejybą, apie žvejų ir ruonių konfliktą laidoje pasakos Jūrų muziejaus darbuotojas, gamtininkas, dailininkas, fotografas Saulius Karalius.

Panevėžietis Mindaugas Jusis atsiuntė laiškelį su vabzdžio nuotrauka. „Kas čia toks?“ – klausia laiško autorius. Atsakyti nesunku, nes entomologai nustatė daugiau kaip 10 jo radimviečių. Panevėžyje, Ramygalos gatvėje, maldininkas buvo ne žalias kaip kiti, o pilkas. Į Lietuvą maldininkai atvežami žmonių – ne suaugę vabzdžiai, bet jų kiaušinėliai.

Lietuvoje vis dar labai sausa. Sudėtinga padėtis mūsų ežeruose, upėse ir upeliuose. Štai pelkės, galinčios maitinti upelius, taip nuseko, kad vandens neturi niekam. Greitai pamatysime kitokį rudenį, ims vėsti orai ir iš Baltijos pradės kilti lašišos. Jų kelias į nerštavietes ilgas, žuvims, žinoma, reikia gilesnio vandens. Kaip gali klostytis taurių žuvų kelionės, laidoje pasakos ichtiologas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Greičiūnas.

Laidoje bus ne tik šių naujienų. Štai viena vasarotoja iš Zarasų krašto parašė laišką, kuriame pasakoja apie tai, kaip ją besimaudančią užpuolė ir apkandžiojo kažkas, ko ji nepamatė. Prie laiško buvo pridėtos 2 nuotraukos, kuriose buvo užfiksuotos labai aiškios užpuoliko veiklos žymės – dantų paliktos žaizdos. Abejonių nebuvo – taip galėjo grybštelėti tik lydeka...

Laidos autoriai Selemonas Paltanavičius ir Adolfas Drungilas.

„Gamta – visų namai“ – šeštadienį, rugsėjo 5 d., 06.30 val. ir antradienį, rugsėjo 8 d., 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...