captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Žinių amžius“: nuo gamtos mokslų iki genetikos

„Kraštovaizdžio tiriamieji darbai nėra tokie įspūdingi kaip genetikos, tačiau jie yra taip pat mūsų gyvenimo sudedamoji dalis, plyta, įmūryta į bendrą pažinimo namą“, – sako VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. Osvaldas Rukšėnas.
VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. Osvaldas Rukšėnas.
VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. Osvaldas Rukšėnas.

Ką veikia žemės mokslai šalia gyvybės mokslų? „Kraštovaizdžio tiriamieji darbai nėra tokie įspūdingi kaip genetikos, tačiau jie yra taip pat mūsų gyvenimo sudedamoji dalis, plyta, įmūryta į bendrą pažinimo namą“, – sako Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. Osvaldas Rukšėnas.

Gamtos mokslus Lietuvos universitetuose studijuoja tūkstančiai studentų. Beveik visi jie jau studijų metu įsitraukia į mokslinę veiklą įvairiose srityse: biotechnologijos, genetikos, mikrobiologijos, molekulinės biologijos, neurobiologijos, teritorijų planavimo, klimatologijos, geologijos ir kt. Neseniai susirinkę gamtos mokslų mokslininkai plačiau aptarė geomokslų ir biomokslų tiriamuosius darbus, atliekamus Lietuvoje. „Tradiciškai mes gerai žinome, ką šiose srityse veikia pasaulio mokslininkai. Tačiau kas vyksta čia pat, už kabineto ar laboratorijos sienos, sužinome išvykę į kokį nors renginį užsienyje“, – pastebi prof. O. Rukšėnas, – „todėl būtina kartais susirinkti ir pasidalyti darbais, pranešimais bei mintimis“.

Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. Algimantas Paulauskas tikina, kad norinčiųjų studijuoti gamtos mokslus visada bus. O Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto prof. Paulius Kavaliauskas apgailestauja, kad šiandien gamtos mokslams skiriamas ypatingai menkas dėmesys.

VU Gamtos fakulteto doc. Filomena Kavoliūtė kalbėdama apie atminties kraštovaizdžio paieškas tiems, kas menkina šią mokslo sritį, atsako Jono Basanavičiaus žodžiais: „Žmogus, nežinantis istorijos, visada lieka vaiku“.

Epigenetika. XXI amžiuje sekvenavus daugelį genomų, tarp jų ir žmogaus, paaiškėjo, kad organizmų sudėtingumą lemia ne tik genų skaičius ar dydis, bet ir genų raiškos valdymo ypatumai. Epigenetika – mokslas, tiriantis veiksnius, kurie valdo genų raišką nedarydami įtakos DNR sekai. „Dievas tobulai parašė žmogaus gyvybės knygą. Tai nesibaigianti tyrimų erdvė, kurioje užkoduotos svarbios žmonijai žinios“, – mintimis dalijasi VU Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros prof. Sonata Jarmalaitė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Žinių amžius“ trečiadienį, spalio 17 d., 16.03 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...