captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gimtoji žemė“: pienininkystės kooperatyvai sprendžia išgyvenimo problemą

Lietuvoje registruota per 70 pienininkystės kooperatyvų ir supirkėjų. Tik du kooperatyvai supirktą pieną perdirba ir prekiauja jo produktais. Tie, kurie tik superka, gyvena ypač sunkiai. Perdirbėjai už pieną jiems moka iki 30 proc. mažiau negu neorganizuotiems gamintojams.

Lietuvoje registruota per 70 pienininkystės kooperatyvų ir supirkėjų. Tik du kooperatyvai supirktą pieną perdirba ir prekiauja jo produktais. Tie, kurie tik superka, gyvena ypač sunkiai. Perdirbėjai už pieną jiems moka iki 30 proc. mažiau negu neorganizuotiems gamintojams. Kaip iš tokios padėties sukasi kooperatyvas „Žalioji lanka“?

Vykdant žemės reformą, didžiąją dalį sodininkų bendrijų teritorijoms priklausiusios žemės sodininkai mėgėjai privatizavo. Likusi nedidelė dalis valstybinės buvo priskirta bendro naudojimo žemei. Nuo 2004 metų bendrijos šią žemę  galėjo nusipirkti savo poreikiams, kaip ir bendrijų nariai įsiterpusius neprivatizuotus sklypelius pagal jų nominalią vertę. Tačiau šis procesas pagyvėjo tik prieš trejus metus, kai Lietuvos Vyriausybė nutarė, kad už įsiterpusius sklypus, perkant juos,  nuo 2015 metų  reikės mokėti pagal vidutinę žemės rinkos vertę. Paprasčiau sakant, daug brangiau. Vilniaus rajono „Beržo“ bendrijos sodininkai buvo vieni iš nedaugelio, kurie, kai tik buvo leista, tuo ėmė rūpintis ir pernai už nominalią vertę baigė privatizuoti įsiterpusius sklypelius, o sodininkų bendrija bendrojo naudojimo žemę. Ar tai iš tikrųjų vertėjo daryti?

Ved. Algirdas Steponavičius.

„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, liepos 23 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close