captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Radijo paskaitos”: Vytauto Didžiojo žmonos, arba kaip moterys Lietuvoje išniro iš po istorijos dulkių

„Moterys yra labiausiai istorijos dulkių užnešamos, kaip tos gėlės prie viešo kelio, kuriuo dumia vyriški automobiliai (…)” – 1965 m. straipsnyje „Moterys po istorijos dulkėmis“ rašė žinomas lietuvių išeivijos veikėjas, žurnalistas, istorikas Simas Sužiedėlis (1903–1985).
Nežinomo 16 a. dailininko sukurtas Vytauto Didžiojo ir jo žmonos Onos atvaizdas. Valdovų rūmų nuotr.
Nežinomo 16 a. dailininko sukurtas Vytauto Didžiojo ir jo žmonos Onos atvaizdas. Valdovų rūmų nuotr.

„Moterys yra labiausiai istorijos dulkių užnešamos, kaip tos gėlės prie viešo kelio, kuriuo dumia vyriški automobiliai (…)” – 1965 m. straipsnyje „Moterys po istorijos dulkėmis“ rašė žinomas lietuvių išeivijos veikėjas, žurnalistas, istorikas Simas Sužiedėlis (1903–1985). Ši citata gana vaizdžiai atspindėjo ilgą laiką vyravusią statišką ir pakankamai stereotipinę moters situacijos istorijos tėkmėje sampratą, su kuria šiandien polemizuoja istorikė dr. Jolanta Karpavičienė. Mokslininkės tyrinėjimų akiratyje – Vytauto Didžiojo epocha, į kurią pažvelgiama kiek netikėtu – moterišku – žvilgsniu. Pasak istorikės, moterį į valstybės viešojo gyvenimo erdvę įtraukė Vytautas Didysis. Būtent jo valdymo laikais Europos pavyzdžiu Lietuvoje pradėtas formuoti vakarietiško tipo monarcho dvaras, buvo kuriamas politinis ir diplomatinis rūmų ceremonialas, kuriame ypatingas vaidmuo teko valdovo sutuoktinei. Kokia buvo Vytauto Didžiojo aplinka ir kokią įtaką valstybės valdyme turėjo jo žmonos? Kiek jų buvo, kokios jos? Apie visa tai ir išgirsite paskaitoje.

Red. Gailutė Jankauskienė.

Transliuojama birželio 30 d. 14.05 val. per LRT KLASIKĄ, laida kartojama per LRT RADIJĄ trečiadieniais 01.05 val.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...