captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gamta – visų namai“: aplinkui mus – vasara

Nerasi vieno žodžio jai apibūdinti ir išreikšti visus savo jausmus. O jų tikrai turime. Ne be reikalo poetai apdainavo kiekvieną pienės pūkelį, bijūno žiedą ir kvepiančius jazminus. O kur dar pievos rasotos, kur Nemunėlio žydintys vingiai? Visa tai – iš vasaros...

Nerasi vieno žodžio jai apibūdinti ir išreikšti visus savo jausmus. O jų tikrai turime. Ne be reikalo poetai apdainavo kiekvieną pienės pūkelį, bijūno žiedą ir kvepiančius jazminus. O kur dar pievos rasotos, kur Nemunėlio žydintys vingiai? Visa tai – iš vasaros, apie kurią svajojome visus metus, į kurią sudėjome visas viltis. Dabar – metas joms išsipildyti.  

Ar girdėjote, kaip pievose džeržga griežlių giesmės? Keisti ir neįprasti jų balsai, vargu, ar žmogus galėtų juos pamėgdžioti. Visoje Europoje griežlės yra labai retos – ačiū Dievui, nors Lietuvoje jų gana gausu. Turint omenyje neįprastą jų dauginimosi arba tiksliau – šeimų kūrimo būdą, reikia tik džiaugtis, kad griežlių džeržgimas netyla kuo ilgiau. Jei kyla minčių apie jų šeimyninį gyvenimą, paaiškiname – griežlės pastovių porų nesudaro. Kai patelė sudeda kiaušinius ir pradeda perėti, patinėlis pakyla ir skrenda, kartais net toli – dešimtis kilometrų. Radęs tinkamą pievą, jis nusileidžia ir čia džeržga, kviečia laisvas pateles. Jeigu tokia randasi, jis pasilieka ilgesniam laikui. Tačiau dar nežinia, ar tai – jau paskutinis jo šios vasaros vedybinis nuotykis. Juk jų gali būti ir dar. Štai kodėl griežliukai randami labai skirtingu laiku, iki vėlyvos vasaros.  

Gamtoje tuoj prasidės stirnų vestuvės, ir stirniukai, kurie likę vieni be mamos ir jos pasiilgę gailiai pypsi, taps orientyru stirninams. Jie supranta, kad ten, kur pypsi stirniukas, neabejotinai bus ir stirna. Tačiau tą supranta ne tik stirninas, bet ir lapė. Ji ateina pasižiūrėti, kokio amžiaus mažiukas, ar motina pasiruošusi jį apginti. Jeigu stirna yra greta, lapė lieka nieko nepešusi. Tačiau vienas stirniukas tik plačiais šuoliais gali pasprukti nuo jį persekiojančios lapės. O tokie šuoliai „įkandami“ tik dvejų savaičių žvėriukams. 

Vasaros keliones gamtoje pradėjo kraštą mylinčių jaunų šeimų klubo žmonės. Šįkar jie keliavo prie jūros, stovėjo ant Olando kepurės piliakalnio, klausėsi jūros ošimo ir atrado labai daug įdomių dalykų.                                                      

O dzūkai nutarė išsirinkti savo paukštį. Šiemt yra etnografinių regionų metai, tad tokia iniciatyva savalaikė. Taigi, jau šią vasarą dzūkai turės savo krašto paukštį, kurį visur galės vaizduoti kaip savo simbolį. Kas tai bus: kukutis, gervė, kurtinys? Palaukime, neskubinkime laiko.

Laida – šeštadienį, birželio 13 d., 06.30 val. ir antradienį, birželio 16 d. 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Autoriai Adolfas Drungilas ir Selemonas Paltanavičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close