captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gamta – visų namai“: ar viską, kas juda, auga aplinkui mus, pažįstame?

Lietuvoje brandus pavasaris, vėsa mainosi su šiluma ir purto visą gyvąjį pasaulį. Pagaliau pradeda šilti žemė, o jos temperatūra yra pats svarbiausias veiksnys, lemiantis daugelio bestuburių gyvūnų aktyvumą. Dabar jie risis iš lėliukių ir pasklis visur, kur tik galima.
Lynas.
Lynas.

Lietuvoje brandus pavasaris, vėsa mainosi su šiluma ir purto visą gyvąjį pasaulį. Pagaliau pradeda šilti žemė, o jos temperatūra yra pats svarbiausias veiksnys, lemiantis daugelio bestuburių gyvūnų aktyvumą. Dabar jie risis iš lėliukių ir pasklis visur, kur tik galima.

Pavasario gale neatsistebime gyvybės įvairove. Ar viską, kas juda, auga aplinkui mus, pažįstame? Apie gyvūnų, augalų ir grybų įvairovę ir jos pažinimą kalbėsime ne šiaip sau – gegužės 22-oji yra Pasaulinė biologinės įvairovės diena.

1992 metais Brazilijoje, Rio de Žaneiro mieste buvo pasirašyta Biologinės įvairovės išsaugojimo konvencija. Šis svarbiausias gyvojo pasaulio apsaugos dokumentas atsako į visus biologinės įvairovės apsaugos klausimus. Konvencijoje numatyta, kad kiekviena valstybė privalo įvertinti, ištirti savo šalies biologinę įvairovę, žinoti jos būklę ir rūpintis jos egzistavimu. Taigi, šiame teiginyje yra viskas, ko reikia tirti rūšis, jas aprašyti, suskaičiuoti, įvertinti, saugoti, puoselėti, jeigu reikia – atkurti pažeistų populiacijų būklę. Jeigu to nedaroma, gali būti, kad konvencijos nuostatos yra pažeidžiamos...

Pažinti gamtą galima ne tik universiteto suole. Štai Lietuvos gamtos fondas Renavo dvare organizuoja renginį, kuris skirtas gyvosios gamtos, augalų, gyvūnų ir grybų pažinimui. Laidoje apie tai pasakos šio fondo komunikacijos specialistė Julija Petrošiūtė. Taip pat pasakosime, kaip savo biologinę įvairovę tiria švedai. Švedjoje rasta net 52 300 rūšių...

Tačiau mes taip pat turime kai ką naujo, lietuviško. O gal visada turėjome, tik dabar savo turtui suteikėme kitokį vardą ir kitą prasmę? Prieš savaitę buvo suskaičiuoti nacionalinės žuvies balsavimo rezultatai. Savo nuomonę pareiškė 15 tūkstančių piliečių. Buvo siūlyta visko – nacionaline žuvimi rinkti upėtakį, kiršlį, stintą ir karosą. Tiesa, lydeka, ešerys, lašiša jau „užimti“, juos savo žuvimis paskelbė kitos tautos. O mūsų žuvimi tapo lynas.

Dar kalbėsime apie žydinčius sodus ir laukiamą derlių, apie išradingąsias varnas. Laidoje skambės ne tik paukščių giesmės, bet ir dainos, muzika.

Laidos autoriai Selemonas Paltanavičius ir Adolfas Drungilas.

Klausykitės šeštadienį, gegužės 23 d., 06.30 val. ir antradienį, gegužės 26 d., 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...