captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Kultūros savaitė“: apie šiuolaikinio muziejaus iššūkius

„Kai kalbame apie globalų pripažinimo lygmenį, tai labai didelę reikšmę turi komunikacija. Ilgai buvome Europos kultūrinėje periferijoje, todėl ir mūsų paveldas nepakankamai atvertas pasauliui.“
Venecijos bienalei skirta Dainiaus Liškevičiaus instaliacija „Muziejus“.
Venecijos bienalei skirta Dainiaus Liškevičiaus instaliacija „Muziejus“.

„Kai kalbame apie globalų pripažinimo lygmenį, tai labai didelę reikšmę turi komunikacija. Ilgai buvome Europos kultūrinėje periferijoje, todėl ir mūsų paveldas nepakankamai atvertas pasauliui. Tarkime, mūsų Čiurlionio kūryba niekuo nenusileidžia Van Goghui, tačiau dėl menkos komunikacijos apie jį vis dar mažai  kas žino“, – sako VU Komunikacijos fakulteto Muzeologijos katedros vedėjas dr. Rimvydas Laužikas.

„Pradėję kurti gyvenimą laisvoje šalyje, nesąmoningai stengėmės užmiršti senąjį. Šis projektas yra tarsi duoklė tai patirčiai, kuri buvo išgyventa anksčiau ir kuri ateina į dabartį“, – sako menininkas Dainius Liškevičius, kurio instaliacija „Muziejus“ jau veikia tarptautinėje Venecijos bienalėje. 

„Gėris, blogis, valdžia, laisvė, meilė – visos svarbiausios temos persipina ir rezonuoja su nūdienos įvykiais, kurie vyksta ir Lietuvoje, ir Rusijoje, ir Ukrainoje... Operos idėja - išsivaduoti iš totalinės neteisybės. Tokių pergalių buvo Lietuvoje, ir jų dar bus: neatsitiktinai spektaklyje yra tam tikros nuorodos į mūsų  išsilaisvinimo istoriją..." –  sako režisierius Oskaras Koršunovas, Nacionaliniame operos ir baleto teatre pristatantis L. van Bethoveno operą „Fidelijus".

„Tarkim, Holivude tą pačią Pelenės istoriją visaip kaip varto ir varto. Pasakose žmogus ieško situacijų atitikmenų, tada lengviau suprasti save“, – aiškina dailininkas Marius Jonutis, sostinės galerijoje „Meno niša" pristatantis nuotaikingą parodą „Pasakos“.

„Kiekviena demokratinė politinė sistema neišvengiamai patiria prieštaravimą tarp nuomonių įvairovės, minties, sąžinės laisvės ir tam tikrų moralinių stabdžių. Kaip šią problemą sprendžia Vakarų visuomenės ir jaunos demokratijos šalys?“ – apie demokratinio kalbėjimo ribas  savo komentare svarsto filosofas Leonidas Donskis.

„Žvelgiant gana primityviai, tarkime, Kazimiro Malevičiaus juodas kvadratas yra nieko daugiau, kaip tik juodais dažais užtapyta drobė, bet žinojimas jam suteikia vertę. Panašiai yra ir su Kauno Laikinosios sostinės fenomenu – miestui suteiktas Europos paveldo ženklas atveria daugiau galimybių daugiau apie jį sužinoti, sukelti susidomėjimą ir tuomet paskatinti dėti didesnes pastangas jam išsaugoti“, – sako architektūrologas, Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovas dr. Vaidas Petrulis. 

„Nemažai savivaldybių  mano, kad muziejus yra labai nuobodus: nieko įdomaus ten nevyksta, sėdi piktos močiutės ir bara visus iš eilės... Jei tokia steigėjo pozicija, tai net ir labai moderniai mąstančiam muziejininkui sunku sukurti kažką naujo ir originalaus“, – sako VU Muzeologijos katedros vedėjas dr. Rimvydas Laužikas, su kuriuo susitiksime tradicinėje laidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim“.

Ved. Gailutė Jankauskienė.

„Kultūros savaitė“ – gegužės 16 d., šeštadienį, nuo 09.05 iki 11.00 val. per LRT RADIJĄ.

Laida kartojama gegužės 17 d. 00.05 val.

http://www.facebook.com/#!/pages/Kult%C5%ABros-savait%C4%97/231824880244882

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close