captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Ryto allegro“: kino operatorius Donatas Pečiūra

„Kad ir kaip bebūtų, operatorinį meną nulemia ne technika, o mąstymas. Ir labai blogai, kad Lietuva, kaip ir visa Rytų Europa, neatsikratė to seno palikimo, kuris ėjo iš Rusijos, kad kino operatorius yra tas, kuris žiūri į objektyvą, vaizdo ieškiklį, o ne kūrybinis minties darbuotojas.“
Kino operatorius Donatas Pečiūra. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kino operatorius Donatas Pečiūra. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

„Kad ir kaip bebūtų, operatorinį meną nulemia ne technika, o mąstymas. Ir labai blogai, kad Lietuva, kaip ir visa Rytų Europa, neatsikratė to seno palikimo, kuris ėjo iš Rusijos, kad kino operatorius yra tas, kuris žiūri į objektyvą, vaizdo ieškiklį, o ne kūrybinis minties darbuotojas, kuriam tos fizinės jėgos tampyti kamerą visiškai nereikia“, – sako kino operatorius Donatas Pečiūra.

„Atrodo, kad lietuviai – emocijų visuomenė, viską matuojanti tik jausenomis. Tada imi galvoti ar įmanomas racionalus grūdas, ar galima kalbėtis argumentais“, – abejoja sociologė Milda Ališauskienė, Nacionalinio lygybės ir įvairovės apdovanojimuose įvertinta Religijų įvairovės apdovanojimu.   

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

„Oksfordo žodynas 2013 metų žodžiu išrinko „selfie“. Galime šaipytis, vadinti asmenukes savimeilės ženklu, intymumo likučių išviešinimu, tačiau šis reiškinys jau įaugo į mūsų kultūrą“, – pažvelgti į šį fenomeną siūlo menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.   

„Kad ir kaip bebūtų, operatorinį meną nulemia ne technika, o mąstymas. Ir labai blogai, kad Lietuva, kaip ir visa Rytų Europa, neatsikratė to seno palikimo, kuris ėjo iš Rusijos, kad kino operatorius yra tas, kuris žiūri į objektyvą, vaizdo ieškiklį, o ne kūrybinis minties darbuotojas, kuriam tos fizinės jėgos tampyti kamerą visiškai nereikia. Užtat Lietuvoj kaip ir daug kur kitur dažniausiai operatoriai gan anksti baigia savo karjerą – kas absoliučiai nebūdinga Vakarams, kur operatorius dirba tol, kol gali mąstyti“, – sako kino operatorius Donatas Pečiūra, kuriam gegužės 8 dieną Lietuvos kino operatorių asociacija įteiks „Ąžuolą“ už kūrybinius gyvenimo laimėjimus. Pokalbis su D. Pečiūra apie patirtį filmuojant jau kino klasika tapusius filmus („Kai aš mažas buvau“ (1968), „Maža išpažintis“ (1971, abiejų rež. Algirdas Araminas), „Nebūsiu gangsteris, brangioji“ (1978, rež. Algimantas Puipa), „Atsiprašau“ (1982, rež. Vytautas Žalakevičius), „Strazdas – žalias paukštis“ (1990, rež. Jonas Vaitkus) ir kitus), pažintis su garsiausiais kino režisieriais ir operatorių darbo specifiką.

Ved. Austėja Kuskienė.                           

„Ryto allegro“ gegužės 5 d., antradienį, nuo 08.10 iki 10.00 val. per LRT KLASIKĄ.

http://www.facebook.com/profile.php?id=1343267437

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close