captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gamta – visų namai“: Lietuvoje antroji pavasario pusė

Greitai jau ir šventas Jurgis. Anksti sugrįžo pirmosios šelmeninės kregždutės, jau stebimos pilkosios pečialindos. Neturėtų nustebinti kukučiai, geltonosios kielės, kiauliukės – taigi, beveik vasaros paukščiai. Tiesa, tikrosios vasaros rūšys sugrįš kur kas vėliau.
Šelmeninės kregždutės. valdis.lt nuotr.
Šelmeninės kregždutės. valdis.lt nuotr.

Greitai jau ir šventas Jurgis. Anksti sugrįžo pirmosios šelmeninės kregždutės, jau stebimos pilkosios pečialindos. Neturėtų nustebinti kukučiai, geltonosios kielės, kiauliukės – taigi, beveik vasaros paukščiai. Tiesa, tikrosios vasaros rūšys sugrįš kur kas vėliau. Be jokios abejonės, joms ženklą duos šiluma...

Balandis dar nesibaigia, galime sakyti, kad pavasaris yra pačiame gražume. O paukščių giesmės pagaliau renkasi į chorą. Jam dar daug ko trūksta, ypač kai kurių giesmininkų. Vieną šio choro dalyvį galima tikėtis išgirsti net šį rytą. Ar jį pažinsime?  Būdamas susitikimuose su vaikais ir pasakodamas apie mūsų gamtą, dažnai mėgdžioju paukščių balsus. Išgirdę mano pamėgdžiojamą šio paukščio balsą vaikai šaukia „pelėda, pelėda“. Ir tik pamatę mokytojus, purtančius galvas, pasitaiso – gegutė, gegutė!

Laukdami gegutės turime priminti kai ką iš senosios tautos patirties, nes šio paukščio šlovė apipinta mistikos, tikėjimų ir tikrajai biologijai neadekvačių žinių. Mes nešiojamės metalinių pinigėlių, kuriuos turime žvanginti ją išgirdę. Tikėta ir tikima, kad užkukuoti su pinigais visus metus būsime ir turtingi, ir sveiki. Tiesa, daug kas prisimena labai svarbų gegučių biologijos bruožą: jos nesuka lizdų, neaugina jauniklių, o šį darbą primeta kitoms rūšims. Tačiau ne pati gegutė renkasi, kaip jai elgtis. Beje, ne ji viena tokia. Paukščių pasaulyje jauniklių neaugina ir daug kitų rūšių. Štai Pietų Amerikos jaučiapaukščiai – žvirblio dydžio paukščiukai. Arba – viena įdomi šio žemyno antis, kurios lietuviškas vardas – juodagalvė antis. Ji savo kiaušinius padeda, o mūsų žmonės sakytų – išmėto, po daugelio vandens paukščių, ne tik ančių, bet ir laukių, kirų ir net pasiekiamus plėšriųjų paukščių lizdus. Taigi – tuose lizduose išperėti ančiukai vos apdžiūvę keliauja sau ir auga vieni.

Kol nepakilo žolė, geriausiai matomi srūvantys patys  mažiausi upeliukai ir šaltiniai, srovės. Greitai daugelis jų pasislėps po purienų lakštais ar išdžius pavasario kaitroje. Tačiau išdžius tikrai ne visi. Kai kas turės jėgų almėti visą laiką. Apie šaltinius Žemaitojoje, apie jų tyrimus laidoje pasakos hidrogeologas gamtos mokslų daktaras Kęstutis Kadūnas.

Pavasarį suprantame kaip žiedų, džiaugsmo metą. Tačiau dabar tinkamiausias metas mėgautis pavasario žalumynais – šviežiom garšvom, rūgštynėm, kartenėm ir ypač – dilgėlių daigais. Žinoma – ir žvejoti. Ichtiologas Vilmantas Greičiūnas pasakos apie pavasarinę lydekų ir kitų žuvų žvejybą.

Laidos klausytojai perspėjami apie laukinių žvėrių jauniklius, kurie jau gimsta, jiems aiškinama, kad šių gamtos vaikų nevalia leisti, imti ir nešti į namus. Tik gamtoje jie liks sveiki ir bus naudingi savo rūšiai. Mes žvėrims tėvų neatsosime ir jų gyvenimui tinkamai neparuošime.

Laidos autoriai Selemonas Paltanavičius ir Adolfas Drungilas.

„Gamta – visų namai“ – šeštadienį, balandžio 18 d., 06.30 val. ir antradienį, balandžio 21 d., 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...