captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: apie tikrą bibliofilą ir jo didžiausią biblioteką XIX a. vidurio Lietuvoje

Didžiausia asmenine biblioteka XIX a. vidurio Lietuvoje galėtų didžiuotis vyskupas nominatas Jonas Krizostomas Gintila, kuris knygas rinko studijuodamas Vilniuje, dirbdamas Sankt Peterburge ir Alsėdžiuose.

XIX a. bibliofilija kaip reiškinys Lietuvoje buvo suvokiamas kitaip nei mūsų dienomis. Bibliofilai čia buvo vadinami tiesiog knygų rinkėjais arba kolekcininkais. Kolekcininkas anuomet buvo apsukrus žmogus, nusimanantis moksluose ir menuose, turintis gerą nuovoką knygų rinkoje, gebantis laiku gauti informaciją apie knygų aukcioną, žadantį gerą pelną. Kolekcininkų sluoksniui susiformuoti didelę įtaką turėjo vertybių perkainojimas po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos, nykstantys ir naikinami diduomenės ir dvasininkijos knygų rinkiniai, ypač Prancūzijoje ir Napoleono užkariautuose kraštuose. Tuo netruko pasinaudoti Vidurio ir Rytų Europos kolekcininkai, naudojęsi vadinamųjų agentų paslaugomis, taip pat knygų perpardavinėtojai . Kad taptum tikru knygų mylėtoju aristokratu, vadinamu gražiu prancūzišku žodžiu bibliophile, reikėjo gauti gerą išsilavinimą, būti išauklėtam, užimti aukštą visuomeninę padėtį, turėti storą piniginę ir, aišku, žengti koja kojon su gyvenimu. Didžiausia asmenine biblioteka XIX a. vidurio Lietuvoje galėtų didžiuotis vyskupas nominatas Jonas Krizostomas Gintila, kuris knygas rinko studijuodamas Vilniuje, dirbdamas Sankt Peterburge ir Alsėdžiuose.

Apie vyskupo Jono Krizostomo Gintilos biblioteką laidoje kalbėsimės su knygotyrininkais, VU komunikacijos fakulteto dėstytojais: prof. Arvydu Pacevičiumi ir Tomu Petreikiu, M. Mažvydo bibliofilų klubo pirmininku.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija" – balandžio 17 d., penktadienį, 16.05 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...