captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Žinių amžius“: mes ir kosmosas

Kosmoso žinovai tikina, kad dabartinė civilizacija, ypač šiaurinio pusrutulio, yra paremta kosmoso technologijomis. Jas išjungus, vėl atsidurtume akmens amžiuje.
Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius plėtrai Saulius Lapienis.
Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius plėtrai Saulius Lapienis.

Kosmoso žinovai tikina, kad dabartinė civilizacija, ypač šiaurinio pusrutulio, yra paremta kosmoso technologijomis. Jas išjungus, vėl atsidurtume akmens amžiuje.

Pastaraisiais metais Lietuvoje spartėja su kosmosu ir moksline veikla susiję procesai. Rengiamos ne tik tarptautinės konferencijos, į kurias atvažiuoja žinomi astronautai ir mokslininkai, bet kuriamas ir pirmasis lietuviškas nanopalydovas. Šiandien vos 100 kg sveriantis palydovas gali atlikti tokias pat užduotis, kokias prieš dešimtmetį vykdė toną ir daugiau sveriantys palydovai. Šiuos pokyčius iš esmės lėmė elektronikos pasiekimai, pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų atsiradimas.

„Ateityje asmeninių palydovų spiečius kosmose galėtų tapti bendravimo forma tarp vienišų žmonių ir jų personalinių kosminių palydovų, galima būtų su jais „pasikalbėti“, paprašyti atsiųsti nuotrauką, kada praskrenda virš gyvenamosios vietos, o sušlubavus palydovo savininko sveikatai, jis galėtų greitai pranešti apie nelaimę gelbėjimo tarnyboms. Netrukus kosmose pradės veikti viešbučiai, prisireiks ir kosminio pašto, kosminių siuntų tarnybos, pavyzdžiui, labai turtingam viešbučio klientui gali skubiai prisireikti kad ir šampano“, – sako Saulius Lapienis, Lietuvos kosmoso asociacijos vienas iš įkūrėjų ir Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius plėtrai.

Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Žinių amžius“ trečiadienį, spalio 3 d., 16.03 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

                

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...