captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gimtoji žemė“: Gegužinės kaime – etnografinės architektūros židinys

Atgautoje senelių žemėje broliai architektai Benjaminas ir Rolandas Bortkūnai atgaivino ne tik sodybą, bet ir senąsias lietuviškas etnografinės architektūros tradicijas. Šiandien Senosios Gegužinės ūkis yra pavyzdys, kai kaimo turizmas derinamas su žemės ūkio gamyba.
Senosios Gegužinės ūkis. atostogoskaime.lt nuotr.
Senosios Gegužinės ūkis. atostogoskaime.lt nuotr.

Atgautoje senelių žemėje broliai architektai Benjaminas ir Rolandas Bortkūnai atgaivino ne tik sodybą, bet ir senąsias lietuviškas etnografinės architektūros tradicijas. Šiandien Senosios Gegužinės ūkis yra pavyzdys, kai kaimo turizmas derinamas su žemės ūkio gamyba.

Vykdant bendrąją ES žemės ūkio politiką Lietuvoje atsirado įvairių naujų reiškinių. Tai pasakytina ir apie vadinamuosius sofos ūkininkus. Gaminantys žemės ūkio produkciją žemdirbiai juos prilygina žemės ūkio rakščiai. Mat gyvulius laikantys ar javus auginantys ūkininkai patiria nemažai išlaidų, o „sofos“ ūkininkai tik nupjauna žolę ir vaizdžiau sakant, vartydamiesi ant sofos, gauna išmokas. Vadinamasis sofos ūkininkas vilnietis Andrejus Tomas Vaitkevičius mano šiek tiek kitaip ir turi savų argumentų.   

Trečiadienį ne vienas būdamas gamtoje, prie namo ar sodyboje išgirs gandro kleketavimą. Ir nenuostabu – juk Gandro šventė, dar vadinama Gandrinėmis, Blovieščiais. Iki šiol gandrai jau pastebėti piečiausiame mūsų šalyje Metelių regioniniame parke, jo apylinkėse.

Ved. Regina Montvilienė.

„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, kovo 25 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

 

 

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close