captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: kaip istoriniai faktai tampa legendomis?

Kaip gimsta romantiškoji istorijos versija ir kokios linijos laikosi tyrėjai, ieškantys savo tiesai tik istoriškai pagrįstų argumentų.
Vilniaus katedros požemiai. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Vilniaus katedros požemiai. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Dažnai apie tuos pačius istorinius reiškinius ar įvykius tenka skaityti skirtingus tekstus – istorinių faktų interpretacijos priklauso nuo autoriaus pasirinktų šaltinių, jų pateikimo būdo. Netgi mokslininkai, vertindami ikikrikščioniškosios Lietuvos nueitą kelią, renkasi skirtingus šaltinius ir vertinimo aspektus. Šįkart ir bandysime paanalizuoti, kaip gimsta romantiškoji istorijos versija ir kokios linijos laikosi tyrėjai, ieškantys savo tiesai tik  istoriškai pagrįstų argumentų.

Daugiausia legendomis yra apgaubta Vilniaus arkikatedra – šimtmečiais perpasakojamos istorijos, atitrūkusios nuo istorinių faktų, teikia džiaugsmą romantikams ir išblaško mokslininkų dėmesį. Istorikas Darius Baronas ir dailės istorikė Giedrė Mickūnaitė, išskirtinai naudodamiesi šiuolaikinio tyrėjo instrumentais ir metodika, atskleidžia intriguojančius pastebėjimus apie Katedros istorinę raidą.

Laidoje atsakymai į klausimus – kas ir kaip nutapė seniausią freską Katedros rūsiuose ir apie pagoniškos šventyklos egzistavimą Katedros vietoje.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija“ spalio 5 d., penktadienį, 16.03 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...