captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Ryto allegro“: pojūčių teatro režisierė Karolina Žernytė

„Pojūčių teatrą dar sunku net žanru pavadinti, tai vis dar yra eksperimentas. Nebuvau girdėjusi, kad kas nors pasaulyje ką nors panašaus darytų, kai baigdama akademiją nusprendžiau diplomo gynimui sukurti spektaklį, kurį galėtų gerai suprasti ir matantysis, ir neregys.“
Režisierė Karolina Žernytė.
Režisierė Karolina Žernytė.

„Pojūčių teatrą dar sunku net žanru pavadinti, tai vis dar yra eksperimentas. Nebuvau girdėjusi, kad kas nors pasaulyje ką nors panašaus darytų, kai baigdama akademiją nusprendžiau diplomo gynimui sukurti spektaklį, kurį galėtų gerai suprasti ir matantysis, ir neregys. Viskas prasidėjo nuo idėjos grąžinti žiūrovą į teatro dėmesio centrą, priversti aktorių tikrai nuoširdžiai tarnauti jam“, – pasakoja režisierė Karolina Žernytė, kurianti Lietuvoje atitikmenų neturintį pojūčių teatrą.

„Kiekvienais metais stengiamės žiūrovui pateikti filmų žanrų įvairovę, nes vokietkalbės šalys yra išties įvairios. Mūsų koncepcija dažniausia būna tokia, kad mes nepasirenkame kažkokios vienos temos, nes susitelkti į vieną aspektą būtų sudėtinga ir netgi neatspindėtų nei tų šalių, nei regiono specifikos. Renginio tikslas – Lietuvos publikai parodyti naujausius kino filmus, kurie, mūsų nuomone, yra geriausi vokiškai kalbančiame Europos regione“, – teigia penktą kartą vyksiančių Vokiško kino dienų koordinatorė Auksė Bruverienė.

 Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

„Dažniau tikriname tas laidas, kuriose tikėtina, kad kalbos klaidų bus daugiau. Pavyzdžiui, visiškai naujas laidas, įvairias pramogines laidas, ypač tas, kurias veda ne profesionalai, ne žurnalistai, o savo sričių specialistai – kulinarai, šokėjai, dainininkai“, – sako Valstybinės kalbos inspekcijos vyriausioji inspektorė Ramunė Kanišauskaitė. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie televizijos ir radijo žurnalistų kalbą.

„Pojūčių teatrą dar sunku net žanru pavadinti, tai vis dar yra eksperimentas. Nebuvau girdėjusi, kad kas nors pasaulyje ką nors panašaus darytų, kai baigdama akademiją nusprendžiau diplomo gynimui sukurti spektaklį, kurį galėtų gerai suprasti ir matantysis, ir neregys. Viskas prasidėjo nuo idėjos grąžinti žiūrovą į teatro dėmesio centrą, priversti aktorių tikrai nuoširdžiai tarnauti jam. Kai žiūrovui yra užrišamos akys, esi tiesiogine prasme už jį atsakingas ir nebegali meluoti, maivytis, daryti kažką puse kojos“, – pasakoja režisierė Karolina Žernytė, kurianti Lietuvoje atitikmenų neturintį pojūčių teatrą. Kiek socialiai jautrus yra pojūčių teatras, skirtas neregiams ir kartu matantiems? Ar pasiteisina toks eksperimentavimas kūryboje? Apie tai – pokalbis su teatro kūrėja Karolina Žernyte. Mintimis apie pojūčių teatrą dalysis ir dramaturgas Kristupas Sabolius, konsultuojantis režisierę naujausiame pojūčių spektaklyje „Akmuo vanduo geluonis“.

 Ved. Austėja Kuskienė.

„Ryto allegro“ vasario 25 d., trečiadienį, nuo 08.10 iki 10.00 val. per LRT KLASIKĄ. 

http://www.facebook.com/profile.php?id=1343267437

 

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close