captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Ryto allegro“: iškilių Lietuvos menininkų ir kultūros sričių tyrėjų apmąstymai

„Dabar dailininkai žiūri, svarsto, kokia ta premija, kokio dydžio nacionalinė, o vyriausybinė kokia... Aš dabar kaip liuobsiu dažų. Jau taip negalvodamas, kiek kainuoja. Tiek, kiek man reikia, kad galėčiau tepti. Violetinis dažas tai labai brangus. Na, turiu moralinę teisę ir drobių užsisakyti, porėmių taip pat.“
Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas<br> Vilniaus dailės akademijos prorektorius menui prof. tapytojas Arvydas Šaltenis.
Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas
Vilniaus dailės akademijos prorektorius menui prof. tapytojas Arvydas Šaltenis.

„Aš norėčiau būti pažodinė vertėja, bet kadangi kalbos taip skiriasi, taikaisi prie kalbos. Tačiau pirmoje vietoje yra rašytojas, kurį verti. Turi išlaikyti ne tik jo frazę, ne tik balso toną, bet ir žodinę sakinio sandarą, man žodis labai svarbu, stengiuosi nenutolti nuo jo prasmės“, – teigia 2013 metų Vertėjo krėslo laureatė Violeta Tauragienė, įvertinta „už adekvačiai, niuansuotai ir subtiliai iš anglų kalbos išverstus aukšto lygio, sudėtingus literatūros kūrinius – Williamo Faulknerio „Jeruzale, jeigu tave užmirščiau“ ir J. M. Coetzee‘s „Barbarų belaukiant“ (abi – „Baltos lankos“).

„Dabar dailininkai žiūri, svarsto, kokia ta premija, kokio dydžio nacionalinė, o vyriausybinė kokia... Aš dabar kaip liuobsiu dažų. Jau taip negalvodamas, kiek kainuoja. Tiek, kiek man reikia, kad galėčiau tepti. Violetinis dažas tai labai brangus. Na, turiu moralinę teisę ir drobių užsisakyti, porėmių taip pat“, – sako Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, Vilniaus dailės akademijos prorektorius menui, tapytojas prof. Arvydas Šaltenis.

„Kūčios žmones nuteikdavo ypatingai rimčiai, prie to vedė ir visas advento laikotarpis. O sulaukę vakaro, nudirbę būtiniausius darbus, žmonės susėsdavo prie šventinio stalo, atlikdavo tą būtiną ritualą ir vakarienės metu giedojo šventas giesmes“, – teigia Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Dainyno skyriaus mokslo darbuotoja Jurgita Ūsaitytė. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie advento bei kalėdinio laikotarpio dainas.

„Esmė – jausmas, kurį suteikia filmo žiūrėjimas – tai galimybė išeiti iš supančios tikrovės. Prisimenu tokius žodžius, kad kiną renkasi žmonės, kurie bijo gyvenimo“, – atvirauja Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė, kino kritikė Živilė Pipinytė.

„Noriu kurti ne pramoginį, o kitokį teatrą, kuriame vaikai ką nors naujo pamatytų, pajustų, pabūtų kitoje atmosferoje, kitokiame pasaulyje ir suprastų, kad visa tai, ką jie matė ir kur buvo, sukurta iš visai paprastų dalykų“, – sako dešimtmetį mininčio kamerinio objektų teatro „Stalo teatro“ įkūrėja ir vadovė, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Saulė Degutytė.

„Kritiko duona nėra saldi. Jo funkcija neleisti literatūrai susnūsti – provokuoti, skatinti naujoves, kūrybiškumą. Įdomesnis kritikas visada yra tas, kuris nevynioja žodžio į vatą ir sako taip, kaip jam atrodo, nesiverčia diplomatine kalba“, – teigia literatūros kritikas Klaipėdos universiteto docentas dr. M. Šidlauskas, įvertintas V. Kubiliaus premija už „minčių ir refleksijų skvarbą, kuri padeda kritikui neslysti kasdieniškų aktualijų paviršiumi, o išskirti gelminguosius tautinės literatūros vektorius“.

Ved. Karina Metrikytė.

„Ryto allegro“ gruodžio 24 d., trečiadienį, nuo 08.08 iki 10.00 val. per LRT KLASIKĄ.

http://www.facebook.com/profile.php?id=1343267437

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...