captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Žinių amžius“: lietuvių šaknys gilios

Prof. Eugenijaus Jovaišos knygoje „Aisčiai. Raida“ aptariama Didžiosios aisčių migracijos galandiškoji banga. Ji formavo rytinius ir vakarinius aisčius, kurių vaidmenį Rytų ir Vakarų Europos ankstyvojoje istorijoje sunku pervertinti.
Akademikas<br> archeologijos mokslų daktaras<br> LEU Istorijos fakulteto dekanas prof. Eugenijus Jovaiša. Virginijos Valuckienės nuotr.
Akademikas
archeologijos mokslų daktaras
LEU Istorijos fakulteto dekanas prof. Eugenijus Jovaiša. Virginijos Valuckienės nuotr.

Prof. Eugenijaus Jovaišos knygoje „Aisčiai. Raida“ aptariama Didžiosios aisčių migracijos galandiškoji banga. Ji formavo rytinius ir vakarinius aisčius, kurių vaidmenį Rytų ir Vakarų Europos ankstyvojoje istorijoje sunku pervertinti. Manoma, kad senajame geležies amžiuje prasidėjusi galindų–sūduvių ir Vielbarko kultūros sklaida sukūrė naują kultūrą Rytų Lietuvoje. Todėl klausimas, ar galandiškoji banga yra tiesiogiai susijusi su lietuvių kilme, yra esminis.

Archeologijos mokslų daktaro, akademiko prof. E. Jovaišos daugelį metų atliekami archeologiniai tyrinėjimai Dauglaukio gyvenvietės kapinynuose (Tauragės kraštas)  leidžia mokslininkui ne tik susivokti baltų pasaulyje, lietuvių istorijoje, bet ir padaryti įspūdingų atradimų, reikšmingų Lietuvai ir visai Europai. Profesorius įsitikino: „Mokslininko darbe svarbu nemėginti medžiagą pasukti norima linkme. Svarbu jai leisti vesti paskui save ir žiūrėti, kur nuveda. Tuomet laukia tikras atradimų džiaugsmas. Toks turėtų būti tyrinėtojo moralus kelias. Tada nereikia nei savęs menkinti, nei kitų neįvertinti. Mokslininkas privalo objektyviai žiūrėti į mūsų pasaulį, į slavų ar germanų. Galiausiai vieną kartą reikia atskirti tą maišalynę, nesusivokimą elementariausioje istorijos chronologijoje.“

Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. Eugenijus Jovaiša pirmoje knygoje „Aisčiai. Kilmė“ rašo apie lietuvių genties kūrimosi užuomazgas senojoje centrinių baltų erdvėje – brūkšninės keramikos kultūros teritorijoje. Profesorius nagrinėja I–V amžiaus aisčių archeologijos, kalbos ir istorijos šaltinius, analizuoja įvairių šalių tyrinėtojų pateiktus dokumentus ir išvadas.

Antrojoje monografijoje „Aisčiai. Raida“ tęsiami aisčių etninės istorijos tyrinėjimai. Pirmoje knygoje užčiuoptas galindų buvimas. Antroje – galindų migracijos keliai. Kokį baltų pasaulį atveria profesoriaus sukauptos žinios? Kaip aisčiai atrodo Europos rytuose, pietuose ir vakaruose? Ar jie galėjo prisidėti prie pasaulio keitimosi? Ką sako Gintaro trakto ir aisčių prekybinės aristokratijos formavimasis?

Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Žinių amžius“ trečiadienį, lapkričio 26 d., 16.03 val. ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...