captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gimtoji žemė“: pieno gamybą išmainė į augalininkystę

Rokiškio raj. ūkininkai Vita ir Petras Markevičiai, dabar dirbantys 120 ha žemės, auginantys javus, rapsus, dar neseniai šeimininkavo pažangiame pieno ūkyje. Kodėl neliko pieno gamybos, ar vertėjo jos imtis?

Rokiškio raj. ūkininkai Vita ir Petras Markevičiai, dabar dirbantys 120 ha žemės, auginantys javus, rapsus, dar neseniai šeimininkavo  pažangiame pieno ūkyje. Plyname lauke jį sukūrę, iš karvės yra vidutiniškai melžę po 8,5 tonos pieno, buvo rodomi pavyzdžiu. Kodėl neliko pieno gamybos, ar vertėjo jos imtis?

Ir Lietuvos kaimuose, ir miestuose yra daug žmonių, kurie mėgsta grybauti, uogauti. Daugelis jų žiemai yra sukaupę įvairių miško gėrybių. Neabejotinai pravartu prieš valgant jas pasiteirauti specialistų, kokia mūsų miškuose augančių uogų, grybų kokybė, kokios šios gėrybės atvežamos iš užsienio, ar jose nėra sveikatai kenksmingų medžiagų.

Nedažname kaime šiandien gali sutikti didesnį būrelį amatininkų, kaip kad yra Kaišiadorių rajone, Palomenės kaime. Jame yra gerai įvaldžiusių vilnos vėlėjo, vytelių pynėjo, kalvio, staliaus, kitus amatus. Vienas jų Antanas Smolskis daug ir kasdienai, ir šventei reikalingų daiktų sugeba padaryti iš medžio ir metalo.

Ved. Algirdas Steponavičius.

„Gimtoji žemė“ – antradienį, lapkričio 11 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close