captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: apie tremtinių ir partizanų laidojimo ypatumus

Laidojimo tradicijos yra pačios archajiškiausios, jų ritualai yra seniausi, priklausomai nuo laikotarpio kintantys savo formomis ar raiška, bet dėmesys pačiai apeigai išlieka didelis. Tos tradicijos yra tęsiamos net ekstremaliausiomis sąlygomis, keičiantis pasaulėžiūroms ar santvarkoms.
Literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotoja<br> dr. Daiva Vaitkevičiene. Asmeninio albumo nuotr.
Literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotoja
dr. Daiva Vaitkevičiene. Asmeninio albumo nuotr.

Laidojimo tradicijos yra pačios archajiškiausios, jų ritualai yra seniausi, priklausomai nuo laikotarpio kintantys savo formomis ar raiška, bet dėmesys pačiai apeigai išlieka didelis. Tos tradicijos yra tęsiamos net ekstremaliausiomis sąlygomis, keičiantis pasaulėžiūroms ar santvarkoms. Ir tas rūpestis yra susijęs su artimo mirusiojo ramybe pomirtiniame pasaulyje. Tik mūsų dienomis tyrinėtojai atkreipė dėmesį į unikaliausią reiškinį – mirusiųjų palaikų sugrąžinimą į gimtąją žemę, siekiant nuraminti tremtyje mirusiojo sielą.

Apie iš tremties sugrąžintų palaikų, partizanų perlaidojimus kalbėsimės su dr. Daiva Vaitkevičiene, Literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotoja.

Kodėl žmonės rizikuoja, deda daug pastangų tam, kad išlaikyti tradiciją ar tiesiog įvykdyti mirusiojo valią?

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija“ spalio 31 d., penktadienį, 16.03 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...