captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: apie gyvenamųjų namų kolonijas XX a. pradžios Vilniuje

XX a. pradžios Vilniuje kito ir modernėjo visuomenės struktūra: atsiradusi pramoninė buržuazija ir įvairiakilmė inteligentija jau buvo pajėgi imtis jei ne modernių socialinių-architektūrinių idėjų įgyvendinimo naujose statybose, tai bent gyvenamosios aplinkos atnaujinimo ir pagerinimo.
Montvilo gyvenamųjų namų kolonija.
Montvilo gyvenamųjų namų kolonija.

XX a. pradžios Vilniuje kito ir modernėjo visuomenės struktūra: atsiradusi pramoninė buržuazija ir įvairiakilmė inteligentija jau buvo pajėgi imtis jei ne modernių socialinių-architektūrinių idėjų įgyvendinimo naujose statybose, tai bent gyvenamosios aplinkos atnaujinimo ir pagerinimo. Šitaip šalia jau esamų pastatų tipų formavosi nauji, atspindėdami užsakovų poreikius ir skonį. Vilniaus architektūroje atsirado naujas gyvenamųjų namų tipas – namų kolonijos, kurios pradėtos statyti organizuotai, grupėmis po 10–20 namų. Jos statytos ne stichiškai ir chaotiškai, o pagal naujus teritorijos planavimo ir gyvenamųjų namų projektus, įtakojant europinėms tendencijoms.

Kaip šiandien atrodo šie gyvenamųjų namų pavyzdžiai, ar juos vertina specialistai istorinės perspektyvos raidoje, kokį gyvenimo būdą atskleidžia architektūriniai XX a. pradžios sprendimai?

XX amžiaus Vilniaus pradžios skonį laidoje aptarsime su architekte Maja Ptašek ir architektūros istorike Marija Drėmaite.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija“ spalio 24 d., penktadienį,16.03 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...