captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: kodėl žemaičių krikštas vėlavo

Pirmoji laida, skirta Žemaičių krikšto ir Medininkų (arba Žemaičių) vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejui.

Pirmoji laida, skirta Žemaičių krikšto ir Medininkų (arba Žemaičių) vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejui.

Vienas svarbiausių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Jogailos sprendimų buvo integruoti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę į Vakarų Europos kultūrą 1387 metais krikštijant Lietuvą Romos katalikų apeigomis. Tačiau tuomet ne visa Lietuva buvo pakrikštyta. Žemaičių krikštas pradėtas 1413 metais, baigtas tik 1417 metais, įsteigiant Žemaičių vyskupystę. Pačių valdovų krikštas menkai veikė pavaldinių elgseną. Apsikrikštijus Lietuvos elitui, laukė kitas daug sunkesnis etapas – krikščionybės įtvirtinimas bendruomenės, atskiro individo gyvenime. Baltijos jūros regiono pagonių gentys gyveno sakytinės kultūros ir papročio stichijoje. Jų tapimas krikščionimis buvo ilgalaikis procesas – diegiant naujas tiesas reikėjo iš kasdienio žmogaus gyvenimo išstumti pagoniškas praktikas, sukurti naujas tradicijas.

Laidoje dalyvauja Antanas Ivinskis, Žemaičių vyskupystės muziejaus direktorius, ir Irena Vaišvilaitė, meno ir bažnyčios istorikė, Lietuvos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė prie Šventojo Sosto.

Radijo laidų ciklą, skirtą žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui, remia Kultūros paveldo departamentas.

Vedėja Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija“ – rugsėjo 7 d., penktadienį 16.03 val., kartojama 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...