captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija": apie dvi seniausias panemunės gyvenvietes

Iš lūpų į lūpas perduodami pasakojimai apie neįtikėtiną dviejų seniausių panemunės gyvenviečių – Rumšiškų ir Darsūniškio – istoriją. Kaip įvairūs istoriniai kataklizmai palietė šiuos du istorinius miestelius, keitė žmonių gyvenimus?

Kauno marių platybės atsivėrė lemtingais 1959 metais, pastačius Kauno hidroelektrinę. Nuskendusio slėnio istorijai priklauso kelios dešimtys sodybų, dugne gyvenusiųjų žmonių buitis ir amatai, legendos ir pasakojimai, įvairiausios dabar jau marių dugne atsidūrusios kraštovaizdžio vertybės. Tačiau istorija rašoma toliau. Ir šiandien vandens platybėse matome Pažaislio bokštus ir Rumšiškių bažnyčios kryžius. Iš lūpų į lūpas perduodami pasakojimai apie neįtikėtiną šio slėnio dviejų seniausių panemunės gyvenviečių – Rumšiškų ir Darsūniškio – istoriją. Statant Kauno HES vienas iš svaresnių argumentų siekiant palikti Darsūniškio miestelį senoje vietoje buvo tas, kad tai vienas seniausių panemunės miestelių.

Apie tai, kaip įvairūs istoriniai kataklizmai palietė šiuos du istorinius miestelius, keitė žmonių gyvenimus laidoje kalbės rašytojas Stanislovas Abromavičius, rumšiškietis Povilas Dementavičius ir Darsūniškio senbuvis Vytautas Lapinskas.

Ved. Inga Berulienė

„Gyvoji istorija" – rugsėjo 26 d., penktadienį, 16.03 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close