captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija": apie įdomiausius istorinius laikrodžius

Laikrodžiai kaip technikos paveldo rūšis Lietuvoje nėra sistemingai tyrinėti, tačiau net ir epizodiniai mokslininkų darbai ir dėmesys atskleidžia įdomią technikos raidos istoriją, inžinerinės minties polėkį.

Laikrodžiai kaip technikos paveldo rūšis Lietuvoje nėra sistemingai tyrinėti, tačiau net ir epizodiniai mokslininkų darbai ir dėmesys atskleidžia įdomią technikos raidos istoriją, inžinerinės minties polėkį. Šių objektų išradimas turėjo nepaparastai didelę įtaką Vakarų civilizacijai, išmokė žmoniją planuoti savo laiką ir dienotvarkę. Dabar turbūt nė vienas neįsivaizduojame dienos be laiką matuojančio prietaiso, nesvarbu, kur jis būtų – ant riešo, automobilyje ar telefone.

Ankstyvaisiais viduramžiais  laikas apytikriai buvo skaičiuojamas pagal tai, per kiek laiko sudega žvakė. Kitas išradimas – smėlio laikrodis. Tai buvo gana tikslus tam tikrą laiką matuojantis įrenginys. Panašiu principu kaip smėlio laikrodžiai, veikė ir vandens laikrodžiai, dar vadinami klepsidromis. Vandens laikrodžiai, kaip ir saulės, yra vieni seniausių. Kitas laikrodžių vystymosi etapas sutapo su miestų ir miestelių vystymusi Lietuvoje. Pirmieji laikrodžiai dažniausiai būdavo įrengiami rotušės bokšte, miestui gavus Magdeburgo teises.

Apie įdomiausius, geriausiai išlikusius Lietuvoje esančius istorinius, garsių Lietuvos ir Europos meistrų sukurtus laikrodžius laidoje pasakoja gamtos mokslų ekspertas prof. Libertas Klimka.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija" rugpjūčio 31 d., penktadienį, 16.03 val., kartojama 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...