captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: apie nuskendusį slėnį Kauno marių dugne

2014 metai žymi jubiliejinę datą, kai didelė Nemuno upės slėnio dalis virto Kauno marių dugnu, o plačiai išsiliejęs vanduo suformavo nepakartojamą kraštovaizdį, įlankas, įspūdingas krantų atodangas, siauras įlankėles, miškais apaugusius pusiasalius.

2014 metai žymi jubiliejinę datą, kai didelė Nemuno upės slėnio dalis virto Kauno marių dugnu, o plačiai išsiliejęs vanduo suformavo nepakartojamą kraštovaizdį, įlankas, įspūdingas krantų atodangas, siauras įlankėles, miškais apaugusius pusiasalius. Šios teritorijos praeitimi, dabartimi ir ateitimi rūpinasi Kauno marių regioninio parko specialistai. Tačiau dar ir šiandien Lietuvoje dabartinės Kauno hidroelektrinės statybos būtinumas ir pasekmės vertinamas dvejopai. Dar 1957 metais buvo paskaičiuota, kad reikės iškelti 880 sodybų, visuomeninių pastatų, kolūkių gamybinių statinių. Nemunu žemyn  nuo Pakuonio krašto ar Lapainios Kauno marių vandens lygis buvo toks, kad pylimai nepadėjo, todėl iš užliejamų žemių buvo iškelti ištisi kaimai ir miesteliai. Pagal to meto administracinį padalijimą nukeliamos sodybos buvo Jiezno, Prienų, Kaišiadorių ir Kauno rajonuose. Ir dabar, praėjus penkiasdešimt penkeriems metams, vieni skaičiuoja praradimus, teigia, kad tarybinis monstras sunaikino Nemuno slėnį ir dešimtis kaimų, o  kiti dėsto apie pažangą ir gerovę. Vienos nuomonės nėra.

Apie nuskendusį slėnį ir Kauno HES statybą pasakoja rašytojas Stanislovas Abromavičius, Kauno marių regioninio parko direkcijos vyr. kultūrologė Ramunė Mikitiejeva.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija" – rugsėjo 19 d., penktadienį, 16.03 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...