captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: ką slepia užžėlusi senųjų kapinių žolė?

Apie Mažosios Lietuvos krašto mažai pažintą senųjų kapinių paveldą.

Apie Mažosios Lietuvos krašto mažai pažintą senųjų kapinių paveldą.

 

Mažosios Lietuvos krašto istorinę raidą veikė sudėtingi istorijos reiškiniai – nuo XIX a. pabaigos vis ryškiau darė įtaką išoriniai veiksniai – germanizacija, politiniai pokyčiai. Savito etnokultūrinio regiono  gyvavimą nutraukė 1944 m. pabaigoje prasidėjusi sovietų okupacija, ilgi krašto tautinės ir kultūrinės tapatybės naikinimo dešimtmečiai. Visi šie sudėtingi istorijos reiškiniai šiandien atsispindi senosiose kapinaitėse – krašte susiklostė savita laidosenos tradicija, kapinių priežiūra. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai, tiriantys Mažosios Lietuvos konfesinį paveldą, šią vasarą atliko išsamius krašto senųjų kapinaičių tyrimus – aprašė devyniolika kapinių, užfiksavo daugiau nei tūkstantį antkapinių paminklų. Įdomu tai, kad šiose kompleksiniuose tyrimuose pirmąkart buvo tyrinėjama kapinių augmenija, įvertinti  kapinių įrengimo inžineriniai  ir technologiniai sprendimai. Apie tai, kokie unikalūs informacijos šaltiniai atsiveria tyrinėjant senąsias kapinaites, kuo jos išskirtinės, ir kalbėsime su Klaipėdos universiteto mokslininkais –

Arūnu Baubliu, KU Teologijos katedros vedėju, Silva Pocyte, KU Istorijos ir archeologijos instituto vedėja, Rita Nekrošiene, KU Botanikos sodo mokslo darbuotoja.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija“ – rugpjūčio 17 d., penktadienį,16.03 per LRT RADIJĄ, kartojama 20.20 val.
 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...