captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Ryto allegro“: apie kultūrinį gidą „Vilniaus skulptūrų kelias“

„Anksčiau nesusimąstydavau apie tai, kad dauguma žmonių kažkodėl nori užlipti ant skulptūrų. Tai skatina galvoti, kad skulptūra yra ne šiaip stacionarus daiktas, stovintis miesto erdvėje – tai yra gyvas daiktas, ir ypač gyvas tampa, kai pažadini jo istoriją.“
Kultūrinio gido „Vilniaus skulptūrų kelias“ viršelio fragmentas.
Kultūrinio gido „Vilniaus skulptūrų kelias“ viršelio fragmentas.

„Anksčiau nesusimąstydavau apie tai, kad dauguma žmonių kažkodėl nori užlipti ant skulptūrų. Tai skatina galvoti, kad skulptūra yra ne šiaip stacionarus daiktas, stovintis miesto erdvėje – tai yra gyvas daiktas, ir ypač gyvas tampa, kai pažadini jo istoriją“, – sako kultūrinio gido „Vilniaus skulptūrų kelias“ rengėja meno kritikė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.

„Nežinau, ar galime prisidengę tautos vardu dovanoti salę Vilniui ir sakyti, kad visi tuo džiaugtųsi. Šiandien, kai kultūros įstaigos sunkiai išgyvena, kai turime tokias ekonomines aplinkybes, reikia labai atidžiai paskaičiuoti, ar galime sau leisti tokį prabangų objektą“, – Vilniaus miesto savivaldybės pristatytą Tautos namų projektą pakomentavo Nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

„Krantinės arkos“ keliamos reakcijos parodo, kaip kokybiškai savo funkciją atlieka šiuolaikinis menas. Burbėjimai tęsis, o ateities scenarijus galiu nuspėti“, – kokie scenarijai laukia vėl diskusijas sukėlusios Vlado Urbonavičiaus skulptūros „Krantinės arka“, kultūros komentare svarsto menotyrininkas Ernestas Parulskis.

„Šio gido ruošimas pakeitė požiūrį į Vilnių – anksčiau jis atrodė įvairių elementų, objektų kratinys. Tačiau, kai susidarai jų sąrašą ir susidėlioji žemėlapyje, matai ganėtinai išsamų ne vieno dešimtmečio Vilniaus sociokultūrinio peizažo vaizdą. Jis yra nepaprastai eklektiškas ir tuo žavingas. Dabar įdomu žiūrėti į skulptūrų mikroistorijas, stebėti, kaip jos susišneka, susiliečia su makroistorijomis, ir kaip į tai reaguoja žmonės. Pavyzdžiui, anksčiau nesusimąstydavau apie tai, kad dauguma žmonių kažkodėl nori užlipti ant skulptūrų. Tai skatina galvoti, kad skulptūra yra ne šiaip stacionarus daiktas, stovintis miesto erdvėje – tai yra gyvas daiktas, ir ypač gyvas tampa, kai pažadini jo istoriją“, – apie kultūrinio gido „Vilniaus skulptūrų kelias“ ruošimą pasakoja menotyrininkė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė. Ekskursija-pokalbis su meno istorike apie Vilniaus miesto inkliuzus, skulptūrų paskirtį bei meninę vertę.

Ved. Austėja Kuskienė.                           

„Ryto allegro“ liepos 22 d., antradienį, nuo 08.08 iki 10.00 val. per LRT KLASIKĄ.

http://www.facebook.com/profile.php?id=1343267437

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...