captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Kultūros savaitė“: apie Vilniaus viešąsias erdves ir jų kaitą

„Vienas iš ryškiausių Vilniaus viešųjų erdvių kaitos vektorių – tai istorijos akcentavimas, siekis įamžinti kolektyvinę atmintį. Vis dėlto neretai toks istorijos tarsi iškabos naudojimas yra labai paviršutiniškas, todėl neturėtų būti vienintelis ir pagrindinis argumentas.“
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

„Vienas iš ryškiausių Vilniaus viešųjų erdvių kaitos vektorių – tai istorijos akcentavimas, siekis įamžinti kolektyvinę atmintį. Vis dėlto neretai toks istorijos tarsi iškabos naudojimas yra labai paviršutiniškas, todėl neturėtų būti vienintelis ir pagrindinis argumentas sprendžiant tų erdvių likimą. Miesto erdvės pirmiausia turėtų tarnauti šiandieniniam Lietuvos žmogui, miesto bendruomenėms, jų gyvenimo poreikiams“, – sako VGTU Architektūros fakulteto prodekanas doc. dr. Audrius Novickas.

„Valstybė teigdama finansavimą studijoms gali ir reguliuoja profesijų poreikį. Ir tai yra normalu. Bet kai ministras ima aiškinti, kad vieni mokslai geresni už kitus – tai jau nesveika tendencija“, – sako Oksfordo universiteto mokslinis bendradarbis, „Bath“ universiteto Jungtinėje Karalystėje lektorius Ainius Lašas.   

„Fotografijas rinkau daugiausia Vilniuje, kai ką pirkau garsiajame Taurakalnio „blusų turguje“, kai ką kolekcininkai tiesiog atidavė. Tokiu būdu norėjau prisijaukinti Vilnių ir per asmenines nežinomų žmonių istorijas pajusti vietos ir laiko dvasią“, – apie savo projektą „Albumas“ pasakoja menininkas Gytis Skudžinskas.

„Reikia gelbėti dvarus, esančius provincijoje, toli nuo didesnių miestų. Turbūt tik tokioje atokioje vietoje dar galima rasti tiek daug nesugadinto, unikalaus paveldo“, –  apie netoli sienos su Latvija, Mažeikių rajone, esančio Dautarų dvaro atgaivinimą pasakoja jo savininkė, restauratorė Gražina Juknevičienė.

„Krantinės arkos“ keliamos reakcijos parodo, kaip kokybiškai savo funkciją atlieka šiuolaikinis menas. Burbėjimai tęsis, o ateities scenarijus galiu nuspėti“, – kokie scenarijai laukia vėl diskusijas sukėlusios Vlado Urbonavičiaus skulptūros „Krantinės arka“, kultūros komentare svarsto menotyrininkas Ernestas Parulskis.

„Vasarą sulaukiame nuoskaudų iš žiūrovų, kodėl negalima pamatyti spektaklių. Bet didžioji dalis žiūrovų vasarą mieliau renkasi gamtą, miestas ištuštėja, o ir teatrui reikia atsigauti“, –sako Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas. Kuo vasarą gyvena teatrai ir jo kūrėjai – pasakojimas iš Kauno.

„Sėskim ir pakalbėkim“. Apie Vilniaus viešąsias erdves, jų kaitą, atradimus ir praradimus kalbėsimės su dr. Audriumi Novicku.

Ved. Gailutė Jankauskienė.

„Kultūros savaitė“ – liepos 19 d., šeštadienį, nuo 09.03 iki 11.00 val. per LRT RADIJĄ.

Laida kartojama liepos 20 d. 00.05 val.

http://www.facebook.com/#!/pages/Kult%C5%ABros-savait%C4%97/231824880244882

 

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...