Sausio 13 - LRT

LRT Sausio 13-ąją
Kalbanti istorija
Sausio 13-osios įvykiai
Dokumentiniai filmai

Nenutildytų žodžių istorija: LRT Sausio 13-ąją

Laisvę gynėme, trokšdami gyventi čia, laisvoje Lietuvoje, mūsų visų namuose. Gynėme ne ginklais, o drąsa ir vienybe. Gynėme dainomis ir susitelkimu.

Mus siekė įbauginti ir nutildyti, bet, susikibę rankomis, mes išsaugojome savąją Laisvę.

1991 m. sausio 13-osios naktį visa Lietuva tapo Lietuvos radijo ir televizijos pastato užgrobimo liudininke. Pirma nutrūko Lietuvos radijo transliacija, kur iki paskutinės akimirkos pranešimus skaitė diktoriai Bernadeta Lukošiūtė ir Algimantas Sadukas. Tada desantininkai pasuko link televizijos studijų. Viename iš koridorių darbuotojai paslėpė įjungtą televizijos kamerą ir visas pasaulis pamatė, kaip sovietų kariai ieškojo įėjimo į studiją, kurioje tiesioginiame eteryje dirbo ir iki paskutinės minutės įvykius komentavo televizijos žurnalistė Eglė Bučelytė, pranešinėjusi kaip priešas veržiasi į kabinetus ir užima aukštą po aukšto. Į studiją įsiveržę desantininkai nutraukė visas transliacijas. Užgrobę radijo ir televizijos pastatus Vilniuje, okupantai siekė įtikinti žmones, kad teisėta Lietuvos valdžia nuversta. Bet po 40 sekundžių Lietuva ir pasaulis nepriklausomą Lietuvos balsą išgirdo iš Sitkūnų radijo stoties.

Okupantams nutraukus Radijo ir televizijos transliacijas iš Vilniaus, pradėjo veikti Kauno radiofonas ir televizijos stotis Sitkūnuose.

01:45

Šturmas po vidurnakčio

1991-mųjų sausio 13-osios naktį, apie 2 val., šarvuočiai ir tankai apsupo Radijo ir televizijos komitetą. Pogrindyje susikūręs nacionalinio gelbėjimo komitetas, vadovaujamas Juozo Jarmalavičiaus, ragino nesipriešinti ir skirstytis. Tačiau žmonės nesiskirstė. Alfa būrio smogikai šturmą pradėjo nuo Radijo pastato.

01:50

Radijo užėmimas

Beginkliai žmonės prie Radijo ir Televizijos pastatų negalėjo sulaikyti kareivių. Desantininkai pro langus įsiveržė į Radijo pastatą. Iki paskutinės akimirkos užsidarę studijoje pranešimus skaitė ir žmonėms dvasią kėlė diktoriai BernadetA Lukošiūtė ir Algimantas Sadukas.

02:00

Atsisakymas paklusti

Ginkluoti Alfa būrio smogikai Televizijos koridoriais pajudėjo link Televizijos studijos, kurioje buvo užsidarę dirbusieji „Panoramoje“. Eglė Bučelytė dar vis skaitė pranešimus ir nežinojo, kad jos Lietuva jau negirdi.

02:05

Neleisti sunaikinti

Naktimis Televizijos kamerų parke budėjo darbuotojai. Montažo režisierius Algis Bigelis, pamatęs, kad į S. Konarskio gatvę rieda tankai ir šarvuočiai, paėmė dvi kameras, baterijas ir išnešė iš pastato.

02:10

Nakties kelionė

Sausio 13-oji, vairuotojui Vladimirui Loginovui ne tik rusų Senieji Naujieji metai, bet ir žmonos gimtadienis, būdamas namuosE jis išgirdo šūviUs ir atvažiavo gelbėti technikos. Jis sugebėjo iš Televizijos pastato išvežti ir paslėpti kilnojamąja televizijos stotį.

02:15

Šuolis pro langą

Lietuvos televizijos darbuotoja Elžbieta Vyšniauskienė 13-osios rytą vyro laukia Vingio parke po rūbais paslėpusi kasetę su televizijos šturmo įrašu. Elžbietos Vyšniauskienės išsaugoti įrašai Sausio 13 ryte pasiekia svarbiausias pasaulio žiniasklaidos priemones.

02:30

Klūpėti, bet nepasiduoti

Alfa būrio smogikai Sausio 13-tosios naktį Televizijos studijose dirbusius žurnalistus ir darbuotojus išvedė į fojė ir suklupdė. Foje ant grindų gulėjo rusų kareivis.

2:47

Užimtas pastatas, tebelaisvas žodis

Užgrobę radijo ir televizijos pastatus Vilniuje, okupantai siekė įtikinti žmones, kad teisėta Lietuvos valdžia nuversta. Bet po 40 sekundžių Lietuva ir pasaulis nepriklausomą Lietuvos balsą išgirdo iš Sitkūnų radijo stoties.

Visiško atsidavimo reikalaujantis radijo mėgėjų pomėgis Atgimimo metu padeda Lietuvai išeiti iš garsinės izoliacijos, o 1991-ųjų sausį tampa vienu svarbiausių neginkluotos gynybos įrankių. Tai pasakojimas apie Aukščiausios Tarybos Ryšių skyriaus vadovą Tadą Vyšniauską - žmogų, kurio aistra klausytis lemiamu šaliai momentu padėjo būti išgirstiems.

Alt text

Neužmiršti

Neužmiršti

Serialas „Neužmiršti" – žiūrėkite LRT Epikoje.

Alt text

Mano Sausis yra mūsų visų

Po daugiau kaip trisdešimties Sausio 13-osios metų mes turime vieni kitiems ką pasakyti ir papasakoti. Apie atmintį ir dabartį, apie skirtingas mūsų patirtis. Apie Lietuvą ir Laisvę, kuri mums visiems yra viena ir ta pati.

1991 metai

1991 metai

1991 metai

2020 metai

1991 metai

1991 metai.

1991 metai

1991 metai

1991 metai

1991 metai.

1991 metai

1991 metai

1991 metai

1991 metai

1991 metai

1991 metai

1991 metai

1991 metai

1991 metai

1991 metai

1991 metai

1991 metai

2017 metai

2017 metai

2017 metai

2017 metai

2017 metai

Svarbiausi 1991-ųjų įvykiai.

Šie įvykiai - Sausio 13-osios bylos pagrindas. Bylą sudaro 709 tomai. Kaltinimai karo nusikaltimais pateikti 67 asmenimis, kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veiklos pripažintos kaip nusikaltimai žmoniškumui. Nukentėjusiųjų šioje byloje yra apie 500 žmonių. 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį baudžiamojoje byloje, kurioje asmenys buvo nuteisti dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų. Plačiau apie sausio 13-osios bylą skaitykite čia.

1991

Sausis

Penktadienis | 04

Pabaltijo karinės apygardos vadas Fiodoras Kuzminas pareiškė, kad, užtikrinant SSRS prezidento įsako įvykdymą, SSRS gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo įsakymu į Baltijos respublikas bus įvesta keletas divizijų.

Sekmadienis | 06

Lietuvoje padidintos maisto produktų kainos. „Jedinstvo“ ir SSKP kviečia žmones į protesto akciją.

Pirmadienis | 07

Apie 21 val. iš Alytaus Panevėžio kryptimi pajudėjo desantininkų dalinys.

Antradienis | 08 | 9:00

„Jedinstvo“ ir SSKP sukviesti protestuotojai rinkosi prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos. Minioje buvo atletiško sudėjimo vyrukų, apsiginklavusių akmenimis ir geležiniais strypais. Mitinge buvo raginama nuversti Lietuvos Vyriausybę ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką. Šturmuojama Aukščiausioji Taryba.

Antradienis | 08 | 9:45

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis per radiją ir televiziją pakvietė Lietuvos žmones ateiti prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų paremti savo valdžios.

Antradienis | 08 | 10:23

Aukščiausioji Taryba atšaukia kainų padidinimą: 100 deputatų balsavo už (prieš balsavo 4 ir 4 susilaikė).

Antradienis | 08 | 16:35

Į Vilnių įvažiavo per 100 karinių mašinų ir šarvuočių kolona. Griausmingai pražlegėjusi karinė technika pasuko į Šiaurės miestelį. Šiaulių oro uoste per dieną nusileido per 30 SSRS karinių lėktuvų, atskraidinusių desantininkus. Jonavos oro uoste nusileido grupė sovietų desantininkų.

Antradienis | 08 | 17:00

Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Kazimira Prunskienė pareiškė apie savo atsistatydinimą. Aukščiausioji Taryba patvirtino Vyriausybės atsistatydinimą. Sausio 10 d. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu pristatytas naujasis Ministras Pirmininkas Albertas Šimėnas.

Trečiadienis | 09 | 9:00

SSRS kariniai sraigtasparniai virš Vilniaus mėtė atsišaukimus, kuriuose buvo rašoma, kad Lietuvos parlamentas ir Vyriausybė veda respublikos gyventojus į pražūtį.

Trečiadienis | 09 | 11:00

Vilniaus oro uoste nusileido pirmasis SSRS armijos lėktuvas IL-76, atskraidinęs 50 Pskovo divizijos desantininkų ir grupę aukštų sovietinės armijos kariškių. Iš Maskvos atskrido KGB specialiosios paskirties grupė „Alfa“.

Trečiadienis | 09 | 16:00

„Jedinstvininkai“, sąjunginio pavaldumo įmonių darbininkai pradėjo rinktis aikštėje prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos. Minia reikalavo įvesti SSRS prezidento valdymą. Į vilniečius, palaikydamas Lietuvos teisėtą valdžią, per radiją kreipėsi stačiatikių arkivyskupas Chrizostomas.

Trečiadienis | 09 | 16:30

Kitoje aikštės pusėje Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio kvietimu susirinkę tūkstančiai vilniečių skandavo žodį „Lietuva“, „Landsbergis“ ir dainavo lietuviškas dainas.

Trečiadienis | 09 | 17:00

Radijas paprašė vilniečių pagalbos – pakvietė skubiai rinktis prie Radijo ir televizijos komiteto rūmų S. Konarskio gatvėje.

Trečiadienis | 09 | 23:00

SSRS armijos šarvuočiai naktį blokavo Vilniaus miesto tiltus.

Ketvirtadienis | 10 | 10:00

SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas paskelbė kreipimąsi į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, kuriame ultimatyviai reikalaujama nedelsiant atkurti SSRS konstitucijos galiojimą ir atšaukti visus anksčiau priimtus nekonstitucinius aktus.

Ketvirtadienis | 10 | 14:00

LKP CK pirmasis sekretorius Mykolas Burokevičius ir antrasis sekretorius Vladislavas Švedas Vilniuje surengė spaudos konferenciją. Buvo teigiama, kad dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria Lietuvos parlamento politikai, todėl ruošiamasi organizuoti streikus ir demonstracijas.

Penktadienis | 11 | 7:00

Į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą pradėjo plaukti informacija, kad naktį Vilniaus gatvėmis juda SSRS karinė technika.

Penktadienis | 11 | 9:00

„Jedinstvo“, SSKP atstovai ir kiti nepriklausomybės priešininkai Nepriklausomybės aikštėje bandė išprovokuoti muštynes.

Penktadienis | 11 | 11:00

SSRS kariškiai užgrobė buvusios SDAALR organizacijos patalpas Kaune ir šalia esantį „Vairo“ viešbutį.

Penktadienis | 11 | 11:50

SSRS kariškiai šarvuočiais apsupo, o paskui užgrobė LR krašto apsaugos departamento būstinę Vilniuje, Viršuliškių gatvėje.

Penktadienis | 11 | 12:00

SSRS kariuomenės tankai ir šarvuočiai užgrobė Spaudos rūmus Vilniuje. Užgrobdami SSRS kariškiai naudojo šaunamuosius ginklus. Sunkiai į galvą sužeistas LR krašto apsaugos departamento darbuotojas Vytautas Lukšys, taip pat kulkų sužeisti Arvydas Kvičkauskas ir Algis Vaičiukas, dar keli asmenys sumušti ir sužaloti.

Penktadienis | 11 | 12:15

SSRS desantininkai užgrobė technikos mokyklos pastatą Alytuje. Patalpose buvo įsikūręs LR krašto apsaugos departamento Alytaus skyrius.

Penktadienis | 11 | 12:30

Vilniaus miesto gatvėmis pradėjo intensyviai judėti karinė technika.

Penktadienis | 11 | 12:55

SSRS kariuomenės tankas Žalgirio ir Rinktinės gatvių sankryžoje išvažiavo į priešingą eismo juostą ir apvertė sunkvežimį, sunkiai sužalotas jo vairuotojas.

Penktadienis | 11 | 13:30

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis bandė prisiskambinti SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui. Pakalbėti nepavyko, buvo atsakyta: „Prezidentas neturi laiko, pietauja.“

Penktadienis | 11 | 14:00

Lietuvos savanoriai davė priesaiką būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir ginti Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Priesaiką perskaitė krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius.

Penktadienis | 11 | 15:20

Aukščiausiosios Tarybos posėdyje naujasis Ministras Pirmininkas Albertas Šimėnas pristatė 11 ministrų, jie prisiekė ištikimybę Lietuvai.

Penktadienis | 11 | 15:00

Komunistų partijos CK pastate surengtoje spaudos konferencijoje Ideologijos skyriaus vedėjas Juozas Jermalavičius paskelbė, kad Lietuvoje yra sukurtas „Lietuvos SSR gelbėjimo komitetas“, kuris į savo rankas ima visą valdžią Respublikoje.

Penktadienis | 11 | 16:30

Nuo Rudaminos Vilniaus kryptimi pajudėjo 50 tankų. Iš Panemunės į sostinę pradėjo važiuoti dengtų karinių mašinų kolona.

Penktadienis | 11 | 17:00

Virš Vilniaus ratus suka karinis sraigtasparnis. Iš jo mėtomi lapeliai, kuriuose reikalaujama Lietuvoje įvesti SSRS prezidento valdymą.

Penktadienis | 11 | 17:05

Nepriklausomybės aikštėje priešais Aukščiausiąją Tarybą susirinko per 20 tūkst. piliečių, remiančių Lietuvos parlamentą.

Penktadienis | 11 | 17:25

SSRS kariškiai užgrobė Medžiotojų ir žvejų draugijos sandėlį, pagrobė 12 medžioklinių šautuvų bei draugijos dokumentus.

Penktadienis | 11 | 20:55

SSRS kariškiai užgrobė ir nusiaubė Krašto apsaugos departamento Vilniaus miesto skyriaus patalpas T. Kosciuškos gatvėje.

Penktadienis | 11 | 21:00

Užimtas Nemenčinės TV retransliacijos centras.

Penktadienis | 11 | 23:00

Vieno šarvuočio ekipažas įsiveržė į Vilniaus geležinkelio stoties dispečerinę. Sustabdytas traukinių eismas.

Šeštadienis | 12 | 00:30

SSRS kariškiai, panaudodami karinę techniką ir ginklus, užgrobė LR vidaus reikalų ministerijos Atskirojo ypatingosios paskirties milicijos būrio bazę Valakampiuose. Apie 30 buvusių Lietuvos milicininkų perėjo į okupantų pusę. Šiai grupei vadovavo būrio štabo viršininkas Boleslavas Makutinovičius. Pagrobta 15 policijos mašinų, apie 200 vnt. kovinių ir sportinių šaunamųjų ginklų.

Šeštadienis | 12 | 4:30

Bandyta užimti Policijos akademijos pastatą Baltupiuose.

Šeštadienis | 12 | 7:00

Apie 400 SSRS kariuomenės kareivių į Vilnių permesta iš Kaliningrado.

Šeštadienis | 12 | 9:00

LR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl priemonių Lietuvos Respublikai ginti“, sudaryta laikinoji gynybos vadovybė.

Šeštadienis | 12

Išėjo „Laisvos Lietuvos“ pirmasis numeris. Laikraštį išleido trylikos laikraščių redakcijos, kurias iš Spaudos rūmų išvijo sovietiniai okupantai. Laikraštis buvo platinamas nemokamai.

Šeštadienis | 12 | 22:00

Sovietų armijos kareiviai okupavo pastatą Vilniuje, J. Basanavičiaus gatvėje. Jame dar anksčiau buvo įsikūrusi SSSR Savanoriškoji draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti (DOSAAF). SSSR karinės technikos kolona iš Šiaurės miestelio Žirmūnų gatve pajudėjo miesto centro link. Kaune desantininkai gaudė jaunuolius į sovietinę armiją.

Šeštadienis | 12 | 24:00

SSSR tankai, šarvuočiai, dengti sunkvežimiai iš Šiaurės karinio miestelio pajudėjo Karoliniškių link. Viename iš sunkvežimių – KGB „Alfos“ grupė.

Sekmadienis | 13 | 00:30

Sovietų kariuomenės tankai, šarvuočiai ir ginkluoti kariškiai, panaudodami šaunamuosius ginklus, Vilniuje šturmavo televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą. Per šią kruvinąją akciją žuvo 13 civilių gyventojų, daugiau kaip 500 buvo sužeisti.

Sekmadienis | 13

Šturmuojant Televizijos ir radijo pastatą, kulka į nugarą savųjų buvo nušautas SSRS desantininkas Viktoras Šackichas.

Sekmadienis | 13

Sovietų armijos karinė mašina su įtaisytais garsiakalbiais važinėja po miestą ir skelbia (Juozo Jermalavičiaus balsu), kad Lietuvos parlamentas krito ir valdžia perėjo į „Nacionalinio gelbėjimo komiteto“ rankas. Vilniuje platinami lapeliai, kuriuose žadama, kad, jeigu bus sugrąžinta sovietinė valdžia, bus suteikta pilietinių teisių ir žemės.

Sekmadienis | 13

SSSR desantininkai iš keturių užsienio TV kompanijų darbuotojų atėmė ar sudaužė videokameras ir dokumentus. Buvo sumušti, suspardyti keletas Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Ispanijos žurnalistų.

Sekmadienis | 13 | 2:00

Nutraukus Vilniaus radijo ir televizijos transliaciją, pradėjo veikti radijo stotis Kaune (Sitkūnuose). Sitkūnų ir Juragių siųstuvų stotis apsupo desantininkai ir pareikalavo nutraukti laidas.

Sekmadienis | 13 | 4:15

Lietuvos vyriausybės informacijos tarnyba pranešė, kad Vyriausybė nenutraukia savo veiklos aktyvios SSRS armijos okupacijos sąlygomis. Įvykusiame Vyriausybės posėdyje aptarta jos veikla susiklosčius naujoms aplinkybėms.

Sekmadienis | 13 | 9:00

Aukščiausioji Taryba iš Ministro Pirmininko pareigų atleido Albertą Šimėną, kaip nežinia kur esantį ir negalintį eiti pareigų. Ministru Pirmininku paskirtas Gediminas Vagnorius, jo pavaduotoju – Zigmas Vaišvila.

Sekmadienis | 13 | 10:30

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybės sudarymo“ (nariai: Gediminas Vagnorius, Albertas Šimėnas, Zigmas Vaišvila, Audrius Butkevičius, Romualdas Ozolas, Aleksandras Abišala, Mečys Laurinkus, Vaclovas Zabarauskas).

Sekmadienis | 13 | 10:35

Pro Aukščiausiąją Tarybą požeminiu tuneliu pravažiavo 30 šarvuočių ir 7 tankai.

Sekmadienis | 13 | 11:00

SSSR šarvuočiai, važinėdami po miestą, per garsiakalbius pranešinėjo, kad nuo sausio 13 d. Vilniuje įvesta komendanto valanda – ji prasideda 22 val. ir tęsiasi iki 6.30 val., o Vilniaus kariniu komendantu paskirtas Vilniaus karinės įgulos viršininkas generolas majoras Vladimiras Uschopčikas.

Sekmadienis | 13 | 21:15

Vytautas Landsbergis pranešė, kad su kariškiais pavyko susitarti ir jie pažadėjo, kad ateinančią naktį nebus jokių karinių akcijų.

Pirmadienis | 14 | 6:00

Vilniuje pradėjo veikti kolaborantų radijo stotis. SSRS kariškiai keletą kartų įvairiose miesto vietose stabdė Lietuvos kelių policijos patrulius ir įspėjo, kad jie privalės laikytis paskelbtos komendanto valandos, o pareigas galės vykdyti tik gavę specialius karinės komendantūros leidimus.

Pirmadienis | 14 | 12:00

Prie televizijos bokšto ir RTV komiteto žuvę Laisvės gynėjai pašarvoti Vilniaus sporto rūmuose.

Pirmadienis | 14 | 12:45

SSRS armijos kariškiai įsiveržė į vietinio radijo ryšių stotį (Vilniuje, Gedimino pr. Nr. 34) ir jėga išvarė darbuotojus iš patalpų. Vilniaus radijo taškas nustojo veikęs, Kauno radijas tebeveikė.

Pirmadienis | 14 | 13:20

SSRS kariškiai, grasindami automatu, atėmė filmavimo kamerą iš Prancūzijos TV kompanijos „TF-1“ operatoriaus, filmavusio Vilniaus radijo mazgo patalpas.

Pirmadienis | 14 | 15:20

Kelyje Vilnius–Kaunas SSRS kariškiai ties Grigiškėmis iš šarvuočio apšaudė pravažiuojantį automobilį, kurio keleiviai bandė filmuoti kariškius. Vienas žmogus sužeistas.

Antradienis | 15

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba atkūrė Lietuvos Respublikos Vyčio Kryžiaus ordiną. AT Prezidiumo nutarimu apdovanoti trylika prie Televizijos bokšto prie žuvusių Laisvės gynėjų.

Antradienis | 15

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas su AT pirmininko įgaliojimais kerta Lietuvos–Lenkijos sieną. Per Lenkijos TV jis pranešė, kad yra pasirengęs užsienyje sudaryti Lietuvos emigracinę Vyriausybę, jeigu teisėta Vyriausybė Lietuvoje bus jėga pašalinta. Tą pačią dieną jis išvyko į Londoną susitikti su Britanijos Vyriausybės atstovais.

Antradienis | 15

Grigiškėse SSRS kariuomenės šarvuotis sutraiškė lengvąjį automobilį „Volga“. SSRS kariškiai nepraleido į įvykio vietą atvažiavusios Lietuvos autoinspekcijos mašinos.

Trečiadienis | 16

Sausio 13-osios aukų laidotuvės Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Trečiadienis | 16

LR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apklausos“ – ar jie pritaria naujos rengiamos LR Konstitucijos teiginiui: Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.

Trečiadienis | 16

Ant parlamento stogo sumontuotas televizijos siųstuvas. Savo laidas atgaivino nepriklausomos Lietuvos televizija.

Trečiadienis | 16

Kolaborantų televizija pradeda transliuoti laidas iš sausio 13-ąją SSRS armijos užgrobtų ir nusiaubtų Radijo ir televizijos studijų. Šiai „televizijai“ vadovauja Edmundas Kasperavičiaus, tad visuomenė šį kanalą pavadina „Kaspervizija“.

Trečiadienis | 16

Apie 18 val. SSRS kariškių šarvuočiai netoli Ukmergės užtvėrė kelią Lietuvos automobilių inspektorių ekipažui. Ginkluoti kariškiai jėga atėmė autoinspektorių tarnybinius ginklus, šovinius ir dokumentus bei nuniokojo tarnybinį automobilį. Apie 22 val. analogiškas išpuolis prieš autoinspekcijos ekipažą įvykdytas kelyje Vilnius–Kaunas ties Gariūnais.

Ketvirtadienis | 17

Naktį SSRS kariškių patruliavimas Vilniuje suintensyvėja. Vilniuje SSRS kariškiai pagrobė 11 jaunuolių. Pretekstas – gaudomi pabėgėliai iš SSRS kariuomenės.

Ketvirtadienis | 17

Ukmergės rajone karinis patrulis sulaikė autoinspekcijos patrulį, jėga atėmė ginklus, suniokojo mašiną.

Ketvirtadienis | 17

SSRS ir LKP (KPSS) atstovų surengtoje spaudos konferencijoje SSRS gynybos ministerijos atstovas generolas majoras J. Naumanas paskelbė, kad pranešimai apie žuvusius civilius gyventojus yra „grynas melas ir provokacija“ ir kad kareiviai neturėjo kovinių šovinių. „Nacionalinio gelbėjimo komiteto“ narių pavardes viešinti atsisakyta.

Ketvirtadienis | 17 | 22:10

Netoli Gariūnų sankryžos sustabdytas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato Vidmanto Povilionio automobilis. Iš deputato kareiviai tyčiojosi, grasino ginklu. Vėliau brutaliai pasodintas į sunkvežimį deputatas nuvežtas į komendantūrą.

Sekmadienis | 20

LR rinkimų komisija priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apklausos organizavimo tvarkos“ ir nurodė, kad ši apklausa įvyks 1991 m. vasario 9 d.

Trečiadienis | 23

Apie 13 val. Vilniuje SSRS kaukėti desantininkai užgrobė įmonės „Spauda“ popieriaus sandėlį, esantį Kirtimų gatvėje.

Ketvirtadienis | 24

Vakare SSRS kariškiai apšaudė privačius automobilius (į vieną šauta 29 kartus), vieną automobilį kartu su keleiviais kariškiai pagrobė. Jėga sulaikyti ir nugabenti į Šiaurės karinį miestelį trys Aukščiausiosios Tarybos apsaugos darbuotojai ten sumušti.

Ketvirtadienis | 24

SSRS ginkluoti patruliai stabdė automobilius, šaudė iš automatų ir kulkosvaidžių, lipo į troleibusus ir kratė keleivius.

Penktadienis | 25

Naktį SSRS kariškiai Vilniaus gatvėse stabdė ir sumušė ne vieną praeivį. Buvo stabdomos ir greitosios medicinos pagalbos mašinos, „patikrinimui“ išvaromi ir medikai, ir vežami ligoniai. Iš APN korespondento atimtas fotoaparatas.

Šeštadienis | 26

21.30 val. ginkluoti SSRS kariškiai užpuolė ir nusiaubė LR muitinės postus Lavoriškėse ir Medininkuose.

Antradienis | 29

SSRS kariškiai tuojau po vidurnakčio kelyje Vilnius–Kaunas (netoli Gariūnų) apšaudė lengvąjį automobilį. Šautine žaizda į galvą sunkiai sužeistas Vilniaus technikos instituto II kurso studentas dvidešimtmetis Jonas Tautkus kitą dieną ligoninėje mirė.

Ketvirtadienis | 31

Islandijos Vyriausybė pranešė, kad nutarė pripažinti Lietuvos nepriklausomybę, ir kreipėsi į Altingą.

1991

Vasaris

Antradienis | 5

SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas išleido įsaką, kuriame vasario 9 d. Lietuvoje vyksiantis plebiscitas skelbiamas neteisėtu.

Šeštadienis | 9

Visuotinė Lietuvos gyventojų apklausa – plebiscitas. Iš viso apklausoje dalyvavo 2 652 738 Lietuvos piliečiai. Už teiginį, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė respublika, pasisakė 2 028 330 arba 90,47 proc. dalyvavusių apklausoje piliečių, ne – 147 039 arba 6,56 proc. balsavusiųjų, 66 613 biuletenių pripažinti negaliojančiais.

Pirmadienis | 11

Remiantis visuotinės apklausos rezultatais, LR Aukščiausioji Taryba priėmė konstitucinį įstatymą „Dėl Lietuvos valstybės“ ir deklaraciją „Dėl Lietuvos Respublikos lygiateisio dalyvavimo pasaulio valstybių bendrijoje“.

Pirmadienis | 11

Islandijos Altingas pritarė Vyriausybės siūlymui oficialiai pripažinti Lietuvos Respubliką. Dokumente taip pat sakoma, kad būtina kuo greičiausiai užmegzti su Lietuva diplomatinius santykius. Už dokumentą balsavo visos 6 parlamento partijos, vienas Altingo narys balsavo prieš.

Penktadienis | 15

Vilniaus miesto tarybos prezidiumas sprendimu Nr. 9 J. Karoso gatvę Vilniuje pavadino Islandijos vardu.

Ketvirtadienis | 28

Danijos Vyriausybė pripažino Lietuvos Vyriausybę de facto, pasirašydama Tarpvalstybinio bendradarbiavimo protokolą.

1991

Kovas

Trečiadienis | 6

Prie užgrobtų Radijo ir televizijos pastatų Vilniuje pradėjo badauti nepriklausomos Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojai. Jie reikalavo nedelsiant grąžinti turtą tikriesiems šeimininkams.

Pirmadienis | 11

Vilniuje ginkluoti OMON'o kariškiai suėmė keturis VRM greitojo reagavimo būrio „Aras“ pareigūnus.

Antradienis | 12

Telkiami papildomi SSRS KGB daliniai. Karinė technika intensyviai judėjo Ukmergės ir Kauno plentais.

Ketvirtadienis | 14

Į Lietuvą permetami papildomi sovietų kariuomenės daliniai, kovinė technika.

Pirmadienis | 18

Vidurnaktį Makutinovičiaus omonininkai Vilniuje pagrobė Krašto apsaugos departamento generalinį direktorių Audrių Butkevičių ir jo vairuotoją. Audrius Butkevičius buvo paleistas tik 10 val. ryto, o vairuotojas – po pietų.

Trečiadienis | 20

Apie 18.30 val. iš Šalčininkų grįžtančių septynių Krašto apsaugos departamento darbuotojų pamainą Vilniuje, Liepkalnio gatvėje, blokuodami eismą, bandė sustabdyti omonininkai. Persekiotojai šaudė į autobusą iš automatų pačiame miesto centre. Du KAD darbuotojai sužeisti.

Ketvirtadienis | 21

OMON'as pagrasino užimsiąs Vilniaus bankus ir ryšių mazgus.

Trečiadienis | 27 | 12:50

Vilniuje Gedimino prospekte civiliais persirengę ginkluoti kariškiai pagrobė KAD pareigūną E. Žvinklį.

1991

Liepa

Trečiadienis | 31

Apie 5 val. ryto vietos pasienio poste sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON’o smogikai iš Rygos užpuolė Medininkų postą ir sušaudė pasienio darbuotojus.

1991

Rugpjūtis

Trečiadienis | 21

Maskvoje žlugo komunistinis pučas ir Lietuva atgavo realią nepriklausomybę bei tarptautinį pripažinimą. Rugpjūčio 19–22 d. SSKP, kietosios linijos šalininkai, Rusijoje vykdė perversmą ir bandė perimti valdžią iš SSRS prezidento. Tarybiniai desantininkai puolė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Puolimo metu įvyko desantininkų susirėmimas su SKAT kariais, per susišaudymą žuvo Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas, sužeista dar 11 savanorių. Nors perversmas žlugo per porą dienų, įvykis destabilizavo SSRS, prisidėjo prie SSKP reikšmės sumažėjimo bei galiausiai SSRS iširimo.

1991

Rugsėjis

Antradienis | 17

Lietuva tapo Jungtinių Tautų tikrąja nare.

2020

Kovas

Penktadienis | 25

Vilniaus apygardos teismas pradėjo skelbti nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Kaltinimai dėl 1991 m. sovietų agresijos pateikti 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams. Jie kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui.

2020

Lapkritis

Trečiadienis | 4

Lietuvos apeliacinis teismas baigė nagrinėti Sausio 13-osios bylą. Nagrinėjimas užtruko dvylika posėdžių. Sprendimą žadama skelbti 2021 m. kovo 15 dieną.