captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kalbėk

Paklausyk

Pirmoji latviška knyga ir pirmieji latviški biblijos vertimai

Pokalbis su VU Baltistikos katedros doktorante Ernesta Kazakėnaite.

„Pirma išlikusi latviška knyga 1585 m. buvo išspausdinta Vilniuje. Tai vertimas“, – primena Vilniaus universiteto doktorantė Ernesta Kazakėnaitė.

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013691708/ryto-allegro-2018-05-16-08-10#wowzaplaystart=1922000&wowzaplayduration=754000 

Folkloras kompiuteriniuose žaidimuose

Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorante Asta Skujyte-Razmiene.

„Daugelis žmonių jaučia nostalgiją pasakoms, vis dėlto jie pažįsta ir pripažįsta tik mažą pasakų masyvo dalį, daug ką, ypač žiauriąsias pasakas, daugiasluoksnes pasakas, palikdami šešėlyje, o kompiuterinio žaidimo kūrėjai dekonstruoja nudailintų pasakų siužetus ir parodo tragiškas šitų žaidimų ištakas“, – pasakoja doktorantė Asta Skujytė-Razmienė.

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013691261/ryto-allegro-2018-05-09-08-10#wowzaplaystart=1923000&wowzaplayduration=853000

Ar Lietuva – viena iš daugiausiai kalbų mokančių šalių?

Pokalbis su VDU Daugiakalbystės tyrimų centro vadove prof. Ineta Dabašinskiene.

VDU nuotr.

„Mažų šalių, neturinčių didelių gamtinių išteklių, pagrindiniai ištekliai – išsilavinę žmonės, žmonės, kalbantys įvairiomis kalbomis“, – sako prof. Ineta Dabašinskienė.

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013690688/ryto-allegro-2018-05-02-08-10#wowzaplaystart=1983000&wowzaplayduration=677000

Pasakos ir legendos pasivaikščiojimuose po Vilnių.

Pokalbis su Vilniaus gide pasakotoja Gabija Lunevičiūte.

„Bet kokia ekskursija turi remtis ne skaičiais, o istorijomis. Jos turi padėti žmogui tarsi atsimerkti“, – sako Gabija Lunevičiūtė.

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013688329/ryto-allegro-2018-04-04-08-10#wowzaplaystart=1912000&wowzaplayduration=806000

Kokios yra velykinės dainos ir su jomis susijusios tradicijos

Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Dainyno skyriaus mokslo darbuotoja Jurgita Ūsaityte.

„Velykinės dainos buvo sudėtinė švenčių, apeigų dalis. Dainose buvo skiriamas didelis dėmesys žmogui“, – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Jurgita Ūsaitytė.

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013687921/ryto-allegro-2018-03-28-08-10#wowzaplaystart=1860000&wowzaplayduration=809000

Kaip pasiruošti kalbėjimo įskaitai

Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja dr. Gintare Vaitonyte.

„Geriausia, kai įskaitą rašome patys. Kai kalbame, turime įsivaizduoti, ką kalbame, o norėdami įsivaizduoti, turime būti patys perskaitę kūrinius ir patys patyrę tą patirtį. Tik jei esame patys patyrę, tik tada galime puikiai pakalbėti,“ – įsitikinusi dėstytoja dr. Gintarė Vaitonytė. 

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013687478/ryto-allegro-2018-03-21-08-10#wowzaplaystart=1942000&wowzaplayduration=662000

Kokius lietuvius pažintume tik iš valgymo veiksmažodžių

Pokalbis su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimo centro mokslo darbuotoja Anželika Gaidiene. 

(LKI nuotrauka)

„Valgymo veiksmažodžių užfiksuota daugiau nei gėrimo veiksmažodžių. Jie rodo, kad lietuviai valgo greitai ir godžiai arba lėtai, nenorom, su garsu“, – pasakoja Lietuvių kalbos mokslo darbuotoja Anželika Gaidienė. 

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013687037/ryto-allegro-2018-03-14-08-10#wowzaplaystart=2088000&wowzaplayduration=619000

* A. Baranausko įkvėpėjos poetės Karolinos Praniauskaitės vertimų kalba.

Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoju Eugenijumi Žmuida.

„Karolina Praniauskaitė verčia [Kraševskio poemą] kūrybiškai, prideda savų žodžių, daugiausia paimtų iš lietuvių folkloro, lenkiškus frazeologizmus verčia ne pažodžiui, o pakeičia lietuviškais“, - sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotojas Eugenijus Žmuida.

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013686058/ryto-allegro-2018-02-28-08-10#wowzaplaystart=2106000&wowzaplayduration=651000

 

Vilko įvaizdis. Kodėl jis susijęs ir su vestuvėmis, ir su velniu bei baimėmis?

Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus darbuotoja dr. Jūrate Šlekonyte.

„Vilkas kaip bendruomenės simbolis. Gediminas remdamasis sapnu darė pretekstą kurti miestą,  galima vesti analogijų su kitom tautom – vilkas figūruoja kaip genties, bendruomenės pradininkas. Kinijoje yra pasakojimas, kaip vilkas išgelbėja berniuką, iš jo kyla visa bendruomenė“, – sako Lietuvos  literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus darbuotoja dr. Jūratė Šlekonytė. 

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013675972/ryto-allegro-2017-09-27-08-10#wowzaplaystart=1966000&wowzaplayduration=767000

Besikuriančios lietuvių tautosakos formos internete

Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Dainyno skyriaus darbuotoju Povilu Krikščiūnu.

 

„Internete kuriamas savotiškas tradicinės pasakos antipasaulis. Tradicinės pasakos ne visuomet yra ironizuojamos, nors pasitaiko ir pašiepiančių dalykų, pavartojami kokie riebesni žodeliai. Tačiau visa ko neigimas gali turėti visiškai ne griaunamąją, o kaip tik kuriamąją galią“, – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Dainyno skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas Povilas Krikščiūnas.

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013675579/ryto-allegro-2017-09-20-08-10#wowzaplaystart=2058000&wowzaplayduration=680000

* Arabų kalbos mokymosi galimybės Lietuvoje

Pokalbis su Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Artimųjų Rytų studijų kuratore ir arabistikos lektore Maritana Larbi. 

Orientalistikos centro nuotr.

„Lietuvoje yra žinių vakuumas apie arabų pasaulį. Turime stereotipinį suvokimą, įsivaizduojam, kad arabai – tai būtinai religija, terorizmas, o pozityvu – nebent pilvo šokiai. Viskas prasideda nuo mokyklos, vadovėliuose žinių gaunam labai mažai, be to, jos dar ir netikslios,“ – sakė Vilniaus universiteto Orientalistikos centro  Artimųjų Rytų studijų kuratorė ir arabistikos lektorė Maritana Larbi.

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013679057/ryto_allegro_2017_11_15_08_10#wowzaplaystart=2035000&wowzaplayduration=715000 

 

Kodėl madinga mokytis kinų kalbos

Pokalbis su Vilniaus universiteto Orientalistikos centro kinų kalbos lektore Ieva Driukiene.

                                                      (Asmeninė nuotrauka)

„Kinai linkę gyventi grupėje ir suvokia save kaip grupę, toje grupėje yra hierarchija. Pagal ją viršutinis sluoksnis tikrai nebus nuolankus, bet kuo esi žemiau, tuo esi nuolankesnis. Apatiniai sluoksniai turi patarnauti. Tas vaidmuo nėra žeminantis, tiesiog jie šitaip suvokia savo funkciją,“ – sako Vilniaus universiteto Orientalistikos centro kinų kalbos lektorė Ieva Driukienė. 

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013678586/ryto_allegro_2017_11_08_08_10#wowzaplaystart=2815000&wowzaplayduration=759000

 

* Kodėl K. Sirvydas lietuviškus pamokslus vertė į lenkų kalbą ir koks jis vertėjas? 

Pokalbis su Vilniaus universiteto Polonistikos centro dėstytoja dr. Kristina Rutkovska apie naujai išleistą K. Sirvydo „Punktų sakymų“ kritinį leidimą.

„Manau, kad XVII amžiuje lietuvių kalba žygiavo greitais žingsniais, nes raštai Lietuvoje atsirado gana vėlai, daug vėliau negu Europoje. O pagrindinis K. Sirvydo „Punktų sakymų“ bruožas – atsigręžimas į liaudies kalbą, raiškingumo buvo ieškoma gimtojoje liaudies kalboje“ , – sako dr. Kristina Rutkovska.

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013672422/ryto_allegro_2017_07_19_08_10#wowzaplaystart=2090000&wowzaplayduration=685000

Apie žiniasklaidos kalbos pokyčius, žargono ir slengo vartojimą pramoginėse laidose ir laidos vedėjo asmenybę.

Pokalbis su Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro lektoriumi dr. Giedriumi Tamaševičiumi.

„Nereikėtų akcentuoti kalbos pavojaus, grėsmės, nes lietuviams yra įprasta saugoti kalbą, pabrėžti, kad ji yra kažkas ypatingo, kita vertus – nuolatinis skundimasis, kad mes iki šiol nemokame tarti, tinkamo žodžio parinkti, nemokam, nemokam, nemokam...“ – sako dr. Giedrius Tamaševičius.

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013674111/ryto_allegro_2017_08_23_08_10#wowzaplaystart=1981000&wowzaplayduration=683000

 

* Kokių pasikeitimų per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas gali tikėtis moksleiviai?

Pokalbis su Vilniaus Žemynos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja eksperte Aldona Šventickiene.

K. Čachovskio (DELFI.lt) nuotrauka

„Pasiekti maksimumą [per egzaminą] mokiniams kasmet darosi vis sunkiau. Ar mes Lietuvoje neturime gabių humanitarinių polinkių mokinių? Taip nėra, iš tiesų jaunimas kūrybingas. Gal mes turim įvertinti kitaip mokinius, kurie savitai atskleidžia temą“, – sako mokytoja ekspertė Aldona Šventickienė.

Interviu klausykite: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013674453/ryto_allegro_2017_08_30_08_10#wowzaplaystart=2090000&wowzaplayduration=618000

* Prancūzų skaitymo ypatumai, kiek ir kokių kalbų turi mokėti išsilavinęs europietis

Pokalbis su VU Filologijos fakulteto Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto Prancūzų filologijos studijų programos komiteto pirmininku prof. Vytautu Bikulčiumi.

G. Baranausko nuotr. 

„Reikia tam tikros programos, kuri įtikintų, jog kompiuteris žaloja vaikų smegenis – jų pasakojimas nėra nuoseklus, pertraukiamas ištiktukų, nesugebama suregzti ilgesnio sakinio. Skaitymas padeda formuluoti mintis. JAV literatūra įtraukiama net į tiksliųjų mokslų programas, ypač į tas, kurios susijusios su psichologija. Literatūros kūriniai moko, kaip spręsti konfliktus,“ – sako prof. Vytautas Bikulčius

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013674790/ryto_allegro_2017_09_06_08_10#wowzaplaystart=2046000&wowzaplayduration=761000

 

* Kaip verčiamos prancūziškos knygos paaugliams  

Pokalbis su vertėja iš prancūzų kalbos Jone Ramunyte.

„Jaunimo literatūrą nėra lengviau išversti nei suaugusiųjų, nes kartais per žargoną ir specifinę kalbą taip įstringi, kad turi daug aiškintis, ką vienas ar kitas pasakymas reiškia. Jaunimo ir paauglių literatūra nėra paprastesnė, ji – kitokia“, – sako vertėja iš prancūzų kalbos Jonė Ramunytė.

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013669801/ryto_allegro_2017_05_31_08_10#wowzaplaystart=2012000&wowzaplayduration=670000

 

* Ar mįslės – šiuolaikinių protmūšių pirmtakės?  

Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus darbuotoja dr. Aelita Kensminiene.

(LNDT nuotr.)

„Kūno dalys mįslėse kalba apie erotiškumą, tomis mįslėmis buvo supažindinama su lytiškumu. Drąsesnius mįslių įminimus išgirsdavo vyresnieji, o nepilnamečiams būdavo pateikiamas kur kas švelnesnis variantas“,  –  sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus darbuotoja dr. Aelita Kensminienė.

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013668885/ryto_allegro_2017_05_17_08_10#wowzaplaystart=1931000&wowzaplayduration=788000

 

* Pasakos „Eglė žalčių karalienė“ interpretacija, šio kūrinio archajiškumas ir metaforomis užšifruoti įvykiai

Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus darbuotoju dr. Eugenijumi Žmuida.

„Nešiojuosi šią pasaką kaip mįslę, kurią įminti sekasi gana sunkiai dėl ypatingo jos unikalumo, sudėtingumo. Ji išsiskiria iš kitų pasakų. Nujaučiame po ja esančią mums labai menkai pažįstamą kultūrą. Tai labai simboliškas tekstas“, – apie „Eglę žalčių karalienę“ sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus darbuotojas dr. Eugenijus Žmuida. 

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013667585/ryto_allegro_2017_04_26_08_10#wowzaplaystart=1873000&wowzaplayduration=760000

 

* Kuriamoji ir griaunamoji kalbos galia. Koks jų poveikis visuomenei?

Pokalbis su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaite

„Kalba turi kisti evoliuciniu būdu, o ne revoliuciškai, antraip negalėtume savo kalba pasitikėti. Drastiškai keičiama kalba netektų tęstinumo, o jis reikalingas tam, kad galėtų bendrauti skirtingos kartu gyvenančios kartos“, – sako Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė. Ji atkreipia dėmesį į kuriamąją ir griaunamąją kalbos galią. Pasak R. Miliūnaitės, reikia žadinti kalbinę sąmonę, kad ji būtų kurianti, o ne griaunanti. 

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013667118/ryto_allegro_2017_04_19_08_10#wowzaplaystart=2179000&wowzaplayduration=586000

 

* Filmų vertimas. Kokių sunkumų patiria filmų vertėjai?

Pokalbis su Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos eksperte, „Kino pavasario“ konkurso už geriausią filmo vertimą koordinatore Kristina Sprindžiūnaite ir vertėjais Kristina Kaghdo bei Edvardu Vaišvila.

„Kino pavasaris“ drauge su Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga Geriausio kino vertimo premiją šiemet skyrė vertėjai Kristinai Kaghdo už filmo „Tarp mūsų“ vertimą iš arabų kalbos. Pasak laureatės, didžiausi iššūkiai filmų vertėjams – laiko trūkumas, vertimas iš tarpinės kalbos ir abejonės, ką rinktis susidūrus su žargonu – originalią emociją ar kalbos kultūrą. 

Interviu klausytis:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013666712/ryto_allegro_2017_04_12_08_10#wowzaplaystart=1960000&wowzaplayduration=1028000

 

* „Pameluok man ką nors gražiai“, – kaip pasakos buvo sekamos praeityje ir kaip sekamos dabar?

Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke dr. Jūrate Šlekonyte.

„Pasakų sekimas buvo kaip žmogaus įvertinimas. Lygiai kaip ir dabar: jei gražiai save pateiksi, gražiai papasakosi,  pameluosi , tai tu pasikelsi savo vertę. Pasakojimas, kalbėjimas visais laikais buvo svarbus žmogui“, – sakė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslininkė dr. Jūratė Šlekonytė. Pasiklausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013664871/ryto_allegro_2017_03_15_08_10#wowzaplaystart=2075000&wowzaplayduration=632000 

 

* Koks neiginių poveikis? Kodėl „nerūkyk“ reiškia „rūkyk“?

Pokalbis su lektoriumi Mindaugu Vidugiriu.

Lektorius Mindaugas Vidugiris pastebi, kad nuolatinis neiginių vartojimas nesuteikia jokios alternatyvos. Sakydami „nerūkyk“ ar „nesityčiok iš mažesnių“ nenukreipiame, neskatiname pozityvumo, konstatuojame, kad yra blogai ir viskas. Paklausykite pokalbio apie žodžių galią ir kūrybiškumą nuolat sudarant išjudinančius posakius ar žodžius.

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013632229/ryto_allegro_2017_03_01_08_10#wowzaplaystart=226000&wowzaplayduration=800000 

 

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...