Jau kurį laiką verda aštri diskusija dėl AB Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) planų koreguoti Neries upės vagą bei pritaikyti ją laivybai. Dėl galimų šios idėjos neigiamų pasekmių gamtai poziciją viešai išdėstė Vilniaus universiteto dalis akademinės bendruomenės, kuriai pritarė Gamtos tyrimo centro mokslininkai.
Remiantis jų nuomonėmis, Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) buvo surengtas seminaras-diskusija. LMA vadovybės paskelbtoje rezoliucijoje besąlygiškai pritarta ekoaktyvistams. Tačiau hidroinžineriai, atstovaujantys Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungai (LŽHIS), šiai rezoliucijai nepritarė. Jų argumentai buvo išdėstyti viešojoje erdvėje.
Diskusija dar labiau paaštrėjo Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) sustabdžius 2023–2024 metais savivaldybių užsakymu VVKD vykdytus Nemuno vidurupio (Druskininkų – Alytus ruože) vagos tvarkymo darbus laivakeliui pagerinti. Dėl galimai atliktų neteisėtų upės gilinimo darbų (vietoje planuoto valymo) buvo nustatyta didelė žala Nemuno upei, tyrimo medžiaga perduota prokuratūrai.
Šiame kontekste Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2025 m. gruodžio 3 d. organizavo konferenciją „Nemunui – milijoninė žala: kas prisiims už tai atsakomybę ir ko imsimės apsaugodami Nerį?“ Pagrindinis renginio tikslas – suteikti pagrindą Nemuno vidurupio (aukščiau Kauno) ir Neries upės išbraukimui iš valstybinių vidaus vandens kelių sąrašo.
Laivyba Nemuno vidurupyje vyko!
Apžvelgdami šios konferencijos turinį, pirmiausia norime pabrėžti, kad renginyje nebuvo kviečiami hidrotechnikos, hidrologijos bei laivybos ekspertai (išskyrus VVKD atstovus). Neteisingai akcentuota, kad visi, tarp jų hidroinžinieriai, palaiko ekoaktyvistų planus. Teigta, kad Nemuno vidurupio ruožas praeityje nebuvo vandens kelias. Tai netiesa. Nors mūsų valstybei jos gyvavimo laikotarpiais jis nebuvo prioritetinis lyginant su Nemunu žemiau Kauno.
Rašytiniai šaltiniai rodo (V. Merkys, 1934), kad iki Pirmojo pasaulinio karo, rusų ir vokiečių okupacinės valdžios aktyviai darbavosi Nemuno vidurupyje. Iš vagos buvo išimami akmenys, statomos bunos, slenksčiai, tvirtinami krantai. Tačiau laikui bėgant šie statiniai sunyko, upė natūralizavosi. Vėliau, Kauno HE užtvanka, be laivybos šliuzo, galutinai sustabdė laivybą.
VVKD yra inicijavusi įspūdingo laivų šliuzo per Kauno HE užtvanką statybos projektinius pasiūlymus, atkuriant ištisinę laivyba Nemunu. Šliuzo statyba netenka prasmės, jei upės vidurupyje nėra valstybinės reikšmės vandens kelio. Apie tai viešojo visuomenės intereso gynėjai nepagalvoja. Nemunas yra tarptautinė upė, ji turi būti laivuojama be kliūčių kaip ir laisva žuvų migracija.
Bioįvairovės tyrimai neatspindi realybės ilgalaikiu laikotarpiu
Mokslininkai atliko žuvų, bestuburių, moliuskų gausos tyrimus Nemune bei palygino skirtumus tarp natūralių Nemuno rėvų ir išgilintų atkarpų ties Alytumi, kur buvo sunaikintos pagrindinės rėvų dalys. Buvo nustatyti skirtumai tarp natūralių ir nukastų ruožų, jie yra žymūs. Objektyvumui pagrįsti, po metų kitų tyrėjai turėtų atlikti pakartotinius tyrimus. Tyrėjai užsakovui AAD turėjo paaiškinti apie tokių tyrimų ne reprezentatyvumą – juk tai ne brakonieriaus nudurta žeberklu lydeka. Iš tiesų lokalūs pokyčiai trumpame upės ruože atsistato po ilgesnio laiko, nes bet kokioje statybvietėje ekosistemos sutrikdomos, palyginti su neliesta teritorija. Mokslo įrodyta, kad daugelio atveju ekosistemos yra atsparios.
Nemuno tėkmės hidraulika ir hidrologija – vertinimui būtinos žinios
Konferencijoje nebuvo nė vieno pranešimo, kurie kiekybiškai vertintų hidraulinio, hidrologinio režimo pokyčius, atlikus tariamus upės perkasimo darbus. Hidrologinis režimas yra vienas pagrindinių rodiklių, kuris kartu su morfologija apsprendžia upės fizinės būklės gerovę. Pateikiami abstraktūs vertinimai „pakeista upės vaga, kranto linija“. Yra įrodyta, kad Nemuno atkarpose kranto linija natūraliai kasmet migruoja iki 5 m. O kiek ji pasikeitė atlikus VVKD darbus, kiek nukrito vandens lygis upėje pagilinus jos dugną? Nepateikta. Ar tai turėjo įtakos upės vandens tėkmei ir kokiame ruože? Išvada nėra lengva, nes reikalingas upės tėkmės hidrodinamikos modeliavimas.
Sulyginus VVKD kasimų planus rastos upės zonos pernelyg daug išgilintos, nei leidžiama pagal galiojančius teisės aktus. VVKD teigė, kad tai susiję su matavimo paklaidomis. Tyrimai rodo, kad Nemune vandens augalai pakelia vandens lygį 40 cm ir daugiau. Be to, žemiau Druskininkų upėje jaučiamas Gardino HE sukeliamas vandens lygių svyravimas.
Visi gerai žino, kad upės dugno gilinimas, be vagotvarkos statinių, vandens keliui sudaryti yra netvarus. Upės tėkmė pagilintas vietas greitai užneša, dugnas atsistato į pradinę padėtį. Prevencijai buvo supiltos upinio grunto juostos. Tai yra pažangus sprendinys, išvengiant dažnų dugno nuosėdų valymo. O štai ne specialistai tame mato blogybę – progresuojantį vagos gilėjimą. Esant silpnam upės dugnui, jį galima sustiprinti.
Nemuno vagos morfologiniai pokyčiai – nevienareikšmiški
Konferencijos metu Nemuno geomorfologijos apžvalga pradėta nuo toli – šalies upių susidarymo raidos, kuri vystėsi nuo ledynmečių. Tačiau tai neturi jokio tiesioginio ryšio su dabartiniu projektu. Pateikti teoriniai dugno vagos pokyčių veiksniai. Tai aprašomieji dalykai, be konkrečių kiekybinių charakteristikų nešmenims, dugno išplovimui skaičiuoti, nepritaikytų tyrimų vietose. Pavyzdžiui, kokie yra galimi natūraliai išplaunamos dugno vagos gyliai, koks yra nešmenų kiekis šiame ruože? Kaip greitai tėkmė atstatytų išgilintas dugno vietas? Manome, kad tyrimo metu nebuvo sudarytas Nemuno tėkmės hidrodinaminis modelis, šiems pokyčiams vertinti. Tai privaloma hidroinžinerijos ir PAV projektams. Čia būtini specifiniai įgūdžiai ir ištekliai.
Upės vagos dugnas priklausomai nuo vietos sąlygų kinta įvairiai - aukštėja ar žemėja. Nemune ties Kaunu nustatyta, kad po 1958 m. potvynio Nemuno dugnas pagilėjo daugiau nei 2 m. Per 1979 metų potvynį – dar apie 1 m. Kaip tai atsiliepė ekosistemoms – duomenų nėra.
Buvo akcentuota, kad iš Nemuno vagos pašalinti ledynmečio akmenys. Ar dėl to pažeistas hidromorfologinis režimas? Nemuno upė dabar yra sąlyginai tiesi. Senovėje upės vaga buvo vingiuota su atšakomis, ne tokia, kokia yra dabar. Jos vaga šimtmečiais laivybos tikslams buvo tiesinama, iškasami ar net sumetami akmenys, siekiant sustabdyti priešus.
Neatsižvelgiama į šimtmetį kauptus hidrologinius duomenis
Ekoaktyvistai, siekdami sustabdyti Neries vandens kelio modernizavimą, motyvuoja mažu upės vandeningumu. Jų nuomone, Neries upė dėl vykstančio spartaus klimato atšilimo senka, o dar mūsų valstybės Rytų kaimynas „siurbia“ jos vandenį ir „užpykęs“ gali visiškai nutraukti Neries tėkmę.
Iš tikrųjų, nebelikus didelių pavasario potvynių šalies upės stipriai pasikeitė, vaizdas sausmetį pablogėjo. Pažvelgus vasarą į Neries upę, susidaro įspūdis, kad upė seklėja. Tačiau LHMT istorinių vandens lygių metinių didžiausių nuoseklių duomenų analizė rodo, kad Neryje vandens lygiai sausmečiu nemažėja. Matematiškai tai patvirtina testai – pastaruosius tris dešimtmečius nėra aiškaus šių vandens lygių žemėjimo trendo.
