Verslo pozicija

2021.12.08 11:42

Arvydas Guogis, Adomas Vincas Rakšnys. Apie viešąjį sektorių ir gerovės valstybę

Prof. Arvydas Guogis, doc. Adomas Vincas Rakšnys, Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo institutas2021.12.08 11:42

Gerovės valstybė yra pirmiausia valstybinių organizacijų veiklos visuma socialinėse gyvenimo sferose, tokiose, kaip socialinė apsauga, sveikatos apsauga, švietimas, būsto išlaikymo politika, kultūra, pastaruoju metu sustipėjo ir aplinkosauginės veiklos būtinybė.

Tačiau Gerovės valstybės pagrindimas kilo jos pirmųjų autorių – R. Titmuso ir G. Esping-Anderseno galvose kaip, pirmiausia, tų organizacijų veikla socialinės apsaugos srityje, t.y., Gerovės valstybės pirminis pamatas yra socialinė apsauga. G. Esping-Andersenas pateikė ne tik kokybinio tokio Gerovės valstybės pagrindo argumentaciją, bet ir pagrindė tai kiekybiškai, įvesdamas socialinės apsaugos dekomodifikacijos, kaip „išprekinimo“, sampratą ir dekomodifikacijos rodiklių (kaip didesnio ar mažesnio „išprekinimo“) skaičiavimą.

„Išprekinimas“ paprasta kalba reiškia žmogaus „nebuvimą preke“, nebuvimą „suprekintu“. Faktiškai dėl „išprekinimo“ pagrindimo tapo įmanoma Gerovės valstybių tipologija (Gerovės valstybių modeliavimas). Aukščiausiais „išprekinimo“ rodikliais modelių tipologijoje pasižymėjo institucinis-perskirstomasis (socialdemokratinis) Šiaurės Europos valstybių modelis, kurio "auksiniais laikais" jis reiškė aštriausių kapitalizmo prieštaravimų sušvelninimą ir apribojimą, o būtent krizių metu labiausiai ir išryškėja kapitalizmo prieštaravimai darbo ir pajamų išlaikymo klausimais.

Ši metodologija savo pradžią skaičiuoja dar nuo Keyneso socialinės rinkos ekonomikos pagrindimo laikų, kuri faktiškai reiškė valstybės įsikišimą (reguliavimą) į agreguotus paklausos-pasiūlos ekonominius santykius. Būtent tokie aukščiau aprašyti procesai buvo (bei yra) užfiksuoti naujausioje Lietuvos visuomenės socialinėje-politinėje ir ekonominėje istorijoje, ir būtent jie, bei Lietuvos tyrėjų (R. Lazutkos, R. Brazienės, D. Skučienės, L. Šumskaitės, A. Guogio, D. Gudelio ir kt.) atlikti empiriniai tyrimai 2020 metais, vykstant COVID-19 krizei, leido fiksuoti, kad Lietuvoje buvo aiškiai pastebima slinktis į Gerovės valstybės įgyvendinimą.

Tai patvirtino ir augantys atlyginimai, pensijos ir kiti socialiniai rodikliai, nors didesnė infliacija nuo 2021 metų vidurio jau pradėjo bloginti šiuos rodiklius. Kai dėl Naujojo viešojo valdymo pagrindimo Lietuvoje, tai būtent jis labiausiai atitinka Gerovės valstybės ideologiją ir praktiką su savo atvirumo, skaidrumo, socialinio teisingumo, socialinės kokybės, socialinės atsakomybės, aktyvaus nevyriausybinių organizacijų indėlio elementais, kurie daug kur, bet, aišku, ne visur pasireiškė COVID-19 valdyme.

Mokslinės diskusijos vykdavo apie tai, kad šie naujojo viešojo valdymo principai yra sunkiai įgyvendinami praktikoje, tačiau viešojo sektoriaus institucijų inovatyvumo didėjimas, moderniųjų technologijų prieinamumas, viešųjų paslaugų bei viešųjų pirkimų sistemos tobulinimas sukuria prielaidas šiuos principus skirtinga apimtimi įgyvendinti ir praktikoje. Vis dažniau valstybės tarnyboje dėmesys skiriamas vadybos procesų tobulinimui, bendradarbiavimui, institucinio ir tarpinstitucinio pasitikėjimo formavimui, didėja pačių institucijų atvirumas ir komunikacija. Puikūs šių teiginių pavyzdžiai – Lietuvos policija, kuri išnaudoja socialinius tinklus, kaip „Facebook“, siekdama maksimalios teikiamų paslaugų kokybės ir piliečių interesų užtikrinimo. Socialiniuose tinkluose aktyviai reiškiasi ir Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikdama ne vien stebėsenos, bet ir aiškios komunikacijos funkcijas. Šie procesai didina pasitikėjimą viešuoju sektoriumi, o kartu artina Lietuvos viešojo valdymo sistemą prie Gerovės valstybės principų, nes piliečiai gali greitai ir operatyviai gauti atsakymus, įvertinti tarnautojų darbą suteikdami grįžtamąjį ryšį. Reikšmingi pozityvūs pokyčiai pastebimi ir vertinant viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų kokybės sistemas.

Vis daugiau institucijų diegia ir yra įsidiegę tarptautinį kokybės vadybos standartą ISO, kuris gerina vidinius ir išorinius procesus, užtikrina orientaciją į pilietį. Pavyzdžiui, yra būtina išskirti operatyvią ir veiksmingą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro komunikaciją, kuomet reagavimo laikas, net ir labai sudėtingais COVID-19 pandemijos valdymo laikais, su ribotais žmogiškaisiais ištekliais, neviršydavo ir vienos dienos. Didelis dėmesys tarnautojų kompetencijų tobulinimui pastebimas ir statutinėse tarnybose. Kaip rodo šių dienų pavyzdžiai, jie nuolatos demonstruoja didelį profesionalumą ir susitvardymą tiek valdydami hibridinės Baltarusijos atakos prieš Lietuvą pasekmes, tiek reaguodami į keliamas provokacijas prie svarbiausių Lietuvos institucijų. Šie pavyzdžiai rodo, kad Gerovės valstybė nėra vien tik istorinė idėja – nepaisant esamų problemų, nacionaliniame kontekste vyksta pozityvūs instituciniai pokyčiai.

Gerovės valstybės modelių ir viešojo administravimo modelių suderinamumo problema jau yra autorių iškelta moksliniuose straipsniuose, o būtent koronaviruso pandemijos laikotarpiu galima matyti tą, pirmiausia - viešojo sektoriaus, faktinę ir ideologinę pusę, kuri patvirtina, kad tokia modelių suderinamumo problema realiai egzistuoja, o faktinė medžiaga ją įtikinamai patvirtina.

Tačiau pastaruoju metu gyventojų optimizmas dėl savo ekonominių-socialinių sąlygų gerėjimo susvyravo. Beatodairiškas pinigų masės didinimas rinkoje, siekiant sumažinti COVID-19 pandemijos pasekmes verslo palaikymui, darbinių pajamų išsaugojimo ir socialinės apsaugos srityse, sukėlė milžinišką infliaciją, galvojama, kad ji tęsis dar pusmetį, ir sieks dviženklius skaičius.

Kasdienių maisto produktų kainų augimas ir vandens, dujų, elektros bei kitų itin svarbių gyventojams mokesčių didinimas augina dar didesnį kiekį žmonių, kurie bus priversti prašyti valstybės ir nevyriausybinių organizacijų paramos, o viduriniajam sluoksniui (kuris ir taip Lietuvoje niekada nebuvo didelis), vėl kyla grėsmė susitraukti. O kur dar migracijos problemos! Valstybės politikos formuotojai aiškina, kad infliaciją padengs išaugę atlyginimai ir išmokos, tačiau atskiriems darbuotojų segmentams (pavyzdžiui, kultūros darbuotojams) jie beveik nekilo ir balansuoja šalia minimalių atlyginimų ribos. Taigi Gerovės valstybei formuotis Lietuvoje vėl iškyla didžiuliai iššūkiai....

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt