Verslo pozicija

2021.11.09 17:48

Naglis Vyšniauskas. Verslo rizikų kompasas: braškantis energetikos sektorius verčia suklusti Europos ekonomikas

Naglis Vyšniauskas, finansų maklerio įmonės „DeRISK Business Solutions“ vadovas2021.11.09 17:48

Savo nemokumu Kinijos nekilnojamojo turto milžinė „Evergrande Group“ privertė suklusti JAV, Europos ir Honkongo centrinius bankus.

Nors obligacijų kuponą pavėluotai susimokėjo, jos problemos dar nepasibaigė. Tikima, kad galimas NT bendrovės bankrotas didelio chaoso globalioje ekonomikoje nesukels, tačiau už nevykdomus pastarosios įsipareigojimus gali tekti sumokėti pačiai Kinijai. Tokios NT milžinės griūtį ilgainiui gali pajusti ir kiti statybų sektoriuje pasauliniu mastu veikiantys verslai. Tuo tarpu šiandien Europos galvos skausmu tapo energetikos krizė – žaliavų trūkumas ir kilusios jų kainos, tikėtina, sukels didelių ekonominių padarinių.

Kinijos NT milžinė privertė suklusti centrinius bankus

Pagal pardavimus antra iš didžiausių nekilnojamojo turto vystytojų Kinijoje „Evergrande Real Estate Group“ susilaukė didelio dėmesio pasauliniu mastu dėl savo nemokumo. 300 mlrd. JAV dolerių viršijantys „Evergrande Group“ įsipareigojimai paskatino JAV ir Honkongo centrinius bankus imtis veiksmų, siekiant įvertinti šio nekilnojamojo turto rinkos milžino įtaką valstybių finansiniam stabilumui, pranešė „Bloomberg“.

Vis tik, po katastrofiško įsipareigojimų nevykdymo, spalio pabaigoje „„Evergrande Group“ netikėtai ištraukė zuikį iš kepurės ir sumokėjo dalį palūkanų, informuoja „Reuters“. Nepaisant to, problema, tikėtina, tik persikelia į ateinantį laikotarpį, nes tokio masto finansiniai iššūkiai greitai neišsisprendžia – lapkritį ir gruodį NT gigantės laukia dar 338 mln. JAV dolerių siekiantys mokėjimai.

Nepaisant įvairių spekuliacijų dėl galimų rizikų pasaulio ekonomikai ir finansų sektoriui, Kinijos vidinė rinka yra pakankamai atsiskyrusi nuo likusio pasaulio, todėl, tikėtina, „Evergrande Group“ problema neiššauks kitos pasaulinės finansų rinkų krizės. Taip nusiteikusi ir Europos centrinio banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde, teigianti, kad tiesioginis „Evergrande Group“ krizės poveikis Europai yra ribotas.

Kita vertus, Kinijoje toks NT giganto nemokumas gali virsta rimta ekonomine problema. „Evergrande Group“ vysto 1300 nekilnojamojo turto projektų maždaug 280 miestų, o NT sektorius sudaro maždaug 30 proc. Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos, todėl vienos didžiausių šio sektoriaus įmonių bankrotas atsilieptų pastarosios vidaus rinkai, o ypač – statybų segmentui. Poveikį ilgainiui pajustų ir globali ekonomika – „Evergrande Group“ griūtis neigiamai atsilieptų statybų sektoriuje tarptautiniu mastu veikiantiems metalų gamintojams ir eksportuotojams. Geležies rūdos kainos kaip pvz jau nukritusios beveik 50% nuo šių metų aukštumų.

Šiandien Kinijos „Evergrande Group“ finansinės bėdos jau kelia grėsmę kitam svarbiam šalies ekonomikos varikliui – gyvenamųjų namų pardavimui, rašo „The New York Times“. 1996 m. Guangdžou mieste įkurta „Evergrande Group“ įtvirtino laisvą skolinimosi ir statybų erą Kinijoje. Nutekintame 2020 m. dokumente, kurį „Evergrande Group“ laiko netikru, bet analitikai vertina rimtai, matyti, kad kūrėjo įsipareigojimai taikomi daugiau nei 128 bankams ir daugiau nei 121 nebankinei institucijai, informuoja „Reuters“. Kinija bandė atvėsinti savo pavojingai įsiskolinusią NT rinką, tačiau imdamasi griežtų veiksmų, siekiant pažaboti vystytojų įsiskolinimą ir skatinti įperkamą būstą, toliau gilina krizę. Dar birželį „Evergrande“ sustabdė savo būstų statybos darbus bei kitus projektus, žiniasklaidą pasiekė įmonės statybininkų pretenzijos dėl neapmokėtų darbų valandų, valdžios atstovus puola piktų šeimų, pirkusių butus iš NT vystytojo, skundai.

Europą gręžia energetikos krizė

Yra ekonomistų, manančių, kad daug rimtesnė nei Kinijos NT sektoriaus problema yra energetikos krizė Europoje. Europiečiai ruošiasi ne tik ilgai ir šaltai, bet ir brangiai žiemai. Europos dujų kainos pastarosiomis savaitėmis išaugo dėl didelės jų paklausos ekonomikai atsigaunant po pandemijos. Kylančios energijos išlaidos greičiausiai padidins sąskaitas už degalus ir daugelio kitų kasdienių prekių, įskaitant maistą, kainas.

Gamtinių dujų ir anglių deficitas į aukštumas spalį pakėlė ne tik jų, bet ir naftos paklausą ir kainas. Priežastys įvairios – žemės drebėjimai Nyderlanduose, Kinijos mėginimas sustabdyti klimato kaitą ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino galios politika, rašoma „Financial Times“. To padariniai šiandien aiškūs – tiekėjai Europoje moka rekordines kainas ir dujų tiekimo trūkumai žemyne ​​sukėlė baimę dėl energetinės krizės. Namų ūkiai susidūrė su išaugusiomis sąskaitomis, o kai kurios daug energijos naudojančios pramonės šakos pradėjo lėtinti gamybą, slopindamos ekonomikos atsigavimo po pandemijos optimizmą.

Dėl aukštų dujų kainų Europos didmeninės elektros kainos per pirmuosius devynis šių metų mėnesius pakilo 200 proc., informuoja „The Guardian“. Jungtinė Karalystė, viena iš labiausiai dėl dujų trūkumo kenčiančių šalių, svarsto galimybę skolinti pinigus daug energijos naudojančioms pramonės šakoms, kad padėtų joms apmokėti sąskaitas už elektrą. Ispanijoje, kur elektros kainos nuo gruodžio padidėjo trigubai, vyriausybė paskelbė skubias priemones, siekiant suvaldyti situaciją, Prancūzija ir Italija įsipareigojo suteikti finansinę pagalbą vargingiausiems namų ūkiams.

Europos vyriausybių teigimu, nepastovios dujų kainos sustiprina poreikį spartinti atsinaujinančios energijos naudojimą. Tačiau nerimaujama, kad problemos gali sukelti priešiškumą atsinaujinantiems energijos šaltiniams, kai vartotojai ims manyti, kad perėjimo prie atsinaujinančios energetikos kaina jiems – per didelė. Europa silpnumą šiuo klausimu demonstruoja savo priklausomybe nuo dujų importo iš Rusijos ir Norvegijos – šiuo metu 27 valstybių sąjunga daugiau nei 40 proc. savo dujų tiekimo gauna iš Rusijos remiamo monopolinio dujų tiekėjo „Gazprom“, o politinis konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos bei dujotiekio „Nord Stream 2“ situacijos tik dar labiau aštrina priešpriešą tarp žemynų, kenkdamas ir Europos energetikos sektoriui.

Vis tik, „Euronews“ duomenimis, aštrėjanti krizė spalio pabaigoje privertė susirūpinti ir Vladimirą Putiną, kad pakilusios dujų kainos gali turėti neigiamos įtakos Rusijai dėl mažesnės šių paklausos, nepaisant to, jog pati Rusija stovi už aukštų kainų situacijos. Po Vladimiro Putino ir „Gazprom“ pareigūnų susitikimo dujų kainos Europoje nukrito. Gamtinių dujų milžinei buvo liepta nuo lapkričio 8 d. pradėti tiekimą Austrijai ir Vokietijai, iki to laiko turėtų būti užpildyti Rusijos vidaus rezervai. Tikėtina, kad arši Kremliaus pozicija atslūgs ir ateinančiais mėnesiais kainos stabilizuosis, o tai daugiausiai lems Rusijoje prisipildantys dujų atsargų rezervuarai, skirti eksportui.

Prie dujų kainų jungo prisideda ir naftos pramonė

Situacijai Europoje nepadeda ir didėjančios naftos kainos, pirmą kartą per 7 metus viršijusios 85 JAV dolerius už barelį. Mažai tikėtina, kad naftos kainos ilgai išliks aukštos, CNN sakė JAV tarptautinės energetikos korporacijos „Chevron“ finansų vadovas Pierras R. Breberis. Dėl aukštų naftos kainų „Chevron“ trečiąjį ketvirtį uždirbo 6,1 mlrd. JAV dolerių pelno. Tai didžiausias „Chevron“ pelnas per 8 metus.

Rizika išlieka, jog artimiausiais ketvirčiais galime pamatyti ir naftos kainas virš 100 JAV dolerių už barelį prieš stabilizuojantis jos paklausai ir pasiūlai. Iš dalies aukštų naftos kainų problematika yra susijusi ir su dujų kainomis, nes pastarųjų trūkumas priverčia dalį vartotojų ieškoti kuro alternatyvų. Šiandieniniame ekonomikos kontekste tai yra dar viena rakštis, stabdanti Europos ekonominę plėtrą.

Tarpžemyninis pinigų politikos disbalansas

Azijos ir Europos žemynams kovojant su minėtomis problemomis, kitoje Atlanto pusėje yra džiugių žinių – JAV doleris išlaiko stabilumą, kurį iš dalies lemia ir didėjančios Jungtinių Valstijų palūkanų normos. „Reuters“ duomenimis, įsibėgėjant spaliui doleris pasiekė aukščiausią lygį per metus, nes tikimasi, kad JAV Federalinis rezervų bankas kitą mėnesį paskelbs apie savo didžiulės obligacijų pirkimo programos mažinimą. Rinktis JAV dolerį kaip saugų prieglobstį investuotojus skatina ir kylančios energijos kainos.

Valiutų rinkų svyravimai ateinančiu metu turėtų įgauti pagreitį – įsisiūbavusi infliacija ir skirtingos galimybės į ją reaguoti (t. y. kelti palūkanų normas atitinkamose valstybėse), tikėtina, sukurs naujas tendencijas valiutų kursuose. Puikus pavyzdys – yra nuomonių, kad Kanada ir JAV greitai kels palūkanų normas, tuo tarpu ECB prezidentė Christine Lagarde patvirtino palankią monetarinę politiką.

„Euro zonos ekonomika toliau stipriai atsigauna, nors ir šiek tiek sulėtėjusiu tempu. Vartotojų pasitikėjimas vis dar yra didelis, o jų vartojimo išlaidos ir toliau nemažėja. Tačiau kai kuriuose sektoriuose stringa gamyba dėl medžiagų, įrangos ir darbo jėgos trūkumo. Infliacija didėja, daugiausia dėl šoktelėjusių energijos kainų, bet ir dėl to, kad atsigaunanti paklausa viršija suvaržytą pasiūlą. Numatome, kad infliacija artimiausiu metu toliau didės, tačiau kitais metais mažės, – spaudos konferencijoje kalbėjo ji. – Nuo rugsėjo pradžioje įvykusio mūsų posėdžio rinkos palūkanų normos padidėjo. Tačiau šiuo metu įmonėms, namų ūkiams ir viešajam sektoriui finansavimo sąlygos bendrai tebėra palankios. Palankios finansavimo sąlygos yra labai svarbios tolesniam ekonomikos atsigavimui ir tam, kad būtų atsvertas neigiamas pandemijos poveikis infliacijos raidai. Mes tebemanome, kad palankias finansavimo sąlygas galima palaikyti grynuosius turto pirkimus pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) vykdant šiek tiek lėčiau nei antrąjį ir trečiąjį šių metų ketvirčius.“

Atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir centrinių bankų komunikaciją, tikėtina, kad euras turėtų išlaikyti silpnėjimo tendenciją kitų didžiųjų valiutų atžvilgiu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt