Verslo pozicija

2021.11.05 13:36

Martynas Antanaitis. Įmonė bankrutuoja: kada sunerimti buvusiam vadovui dėl galimos atsakomybės?

Martynas Antanaitis, advokatas, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narys2021.11.05 13:36

Per šių metų pirmąjį pusmetį buvo pradėti 362 įmonių bankroto procesai, kaip skelbia Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos apžvalga. Praktika rodo, kad ne viename tokiame bankroto procese yra keliamas buvusio įmonės vadovo atsakomybės klausimas. Taigi, aptarkime už ką bendrovės vadovui gali kilti atsakomybė, kai įmonė bankrutuoja.

Visų pirma, svarbu paminėti, kad Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, jog įmonės vadovas privalo rūpintis, kad jo vadovaujama įmonė veiktų teisėtai. Vadovą ir bendrovę sieja pasitikėjimo (teisinėje kalboje vadinami fiduciariniai) santykiai. Asmuo nuo pat tapimo vadovu turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Jis privalo organizuoti bendrovės veiklą taip, kad ši veikla atitiktų protingo verslininko standartą.

Įmonės nemokumą ir bankrotą reglamentuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau - Įstatymas). Jame yra įtvirtintos vadovo pareigos, susijusios su įmonės nemokumu ir bankrotu.

Pradėkime nuo to, kad labai svarbi vadovo pareiga – finansinės būklės stebėsena. Būtent įmonės vadovas turi nuolat sekti ir stebėti finansinę padėtį bei vertinti įmonės nemokumo tikimybę. Jei bendrovė turi mokumo sunkumų, tai vadovas privalo atitinkamai veikti.

Įstatymas juridinio asmens nemokumo tikimybę apibrėžia kaip padėtį, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Jei yra minėta nemokumo tikimybė, tai juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsiant informuoti įmonės dalyvius (pvz., akcininkus, narius) apie nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; 3) vengti tyčinių ir/ar didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus bendrovės gyvybingumui (pvz., tyčia nemažinti turto apimties, nesiimti rizikingų sandorių ir pan.).

Jeigu vadovas įvertinęs finansinę padėtį mato, jog juridinis asmuo yra nemokus, t. y. įmonės būsena tokia, kad ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba turimi įsipareigojimai viršija įmonės turto vertę, vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą Įstatyme nurodyta tvarka; 3) vykdyti kitas Įstatyme įtvirtintas pareigas. Tokių pareigų pavyzdys, kai iškeliama bankroto byla, vadovas turi perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią su bendrovės veikla.

Jeigu vadovas pažeidžia minėtas Įstatyme įtvirtintas pareigas arba būtų nustatyta, kad jis pažeidė ir kituose teisės aktuose nurodytas pareigas arba sudarė neteisėtus, nesąžiningus sandorius, kai vadovavo įmonei, jam gali tekti atlyginti sukeltą žalą. Pavyzdžiui, teismų praktikoje neretai žala laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis to vadovo, kuris laiku neinicijavo nemokumo bylos, valdymo laikotarpiu. Pakankamai dažnai žala taip pat yra laikoma lygi prarasto (neperduoto) turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose. Minėtais atvejais nuostolius tenka atlyginti įmonės vadovui. Be to, be pareigos atlyginti žalą Įstatymas numato ir papildomą atsakomybę.

Įstatyme yra numatyta, jog teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

Lietuvos teismų praktikoje tikrai ne kartą yra skirtas minėtas apribojimas. Pvz., už pažeistą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo ir apgaulingai vestą apskaitą asmuo buvo pašalintas iš verslo rinkos 5 metams. Neretai už tinkamo ir savalaikio bendrovės dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratoriui, buvusiam vadovui skiriamas apribojimas būti įmonės vadovu 3 metams.

Galiausiai, būtina žinoti, kad įmonės vadovui, kuris tyčia sukėlė bankrotą, gali kilti net baudžiamoji atsakomybė, kuomet gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki trejų metų.

Taigi, įmonės bankroto atveju, buvusiam vadovui tektų sunerimti dėl galimos atsakomybės, jei savo valdymo laikotarpiu jis pažeidė aptartas Įstatyme numatytas pareigas, nevykdė ar netinkamai vykdė kituose teisės aktuose įtvirtintas pareigas ar elgėsi nesąžiningai įmonės veikloje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt