Verslo pozicija

2021.10.27 11:26

Gintautas Moška. Viešųjų pirkimų centralizavimas: susitvarkysime ar imituosime pokyčius?

Gintautas Moška, „Mano konkursas“ vadovas, pirkimų ekspertas2021.10.27 11:26

Dar praėjusių metų pavasarį prezidento pateiktas Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimo projektas, apimantis viešųjų pirkimų centralizavimą ir mažos vertės pirkimų supaprastinimą, sulaukė daug dėmesio ir buvo koreguotas dviejų kadencijų Vyriausybės ir Seimo atstovų.

Ir pagaliau valstybės vadovui pasirašius įstatymo pataisas reikšmingiems viešųjų pirkimų pokyčiams uždegta žalia šviesa. Pirmieji jų įsigalios jau nuo 2022 m. sausio 1 d.

Tad kokie svarbiausi pakeitimai priimti ir kaip jie palies perkančiąsias organizacijas? Kokia apskritai yra reali situacija mažose savivaldybių kontroliuojamose organizacijose ir su kokiais iššūkiais jos susiduria šiandien?

Kaip atrodo statistinė perkančioji organizacija

Šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais atlikome tyrimą 7 šalies savivaldybėse ir apklausėme 200 joms pavaldžių įstaigų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad statistinė savivaldybės kontroliuojama perkančioji organizacija per metus atlieka vidutiniškai 196 viešuosius pirkimus. Viešųjų pirkimų procesuose dalyvauja 8 darbuotojai, kuriems tai nėra tiesioginė veikla (ūkio skyrių vedėjai, socialiniai darbuotojai, mokytojai, darželių auklėtojai ir kt.), viešųjų pirkimų specialisto etatas įsteigtas tik kas dešimtoje organizacijoje. Vertinant darbuotojų darbo laiko sąnaudas, pirkimų procedūrų vykdymas vienoje tokioje organizacijoje valstybei per metus kainuoja apie 25 411 eurų, o įsigyjant prekių, paslaugų ir darbų už 1 000 eurų išleidžiamas 71 euras.

Statistinėje perkančiojoje organizacijoje veikiama pagal vadovo įsakymu patvirtintą viešųjų pirkimų proceso organizavimo tvarkos aprašą, tačiau vengiama įsakymais paskirti pirkimų iniciatorius, už sutarčių priežiūrą ir viešųjų pirkimų proceso administravimą atsakingus asmenis. Išanalizavę organizacijose esamą teisinę bazę, teisinių dokumentų turinį ir viešųjų pirkimų organizavimo lygį, nustatėme, jog 68 proc. tyrime dalyvavusių įstaigų pirkimų organizavimo proceso brandos lygis yra žemas.

Reformos ašis – centrinių perkančiųjų steigimas

Naujose įstatymo nuostatose numatyta centralizuoti viešųjų pirkimų procesą ir steigti kompetencijų centrus kuriant didesnį centrinių perkančiųjų organizacijų tinklą. Sprendimus dėl centrinių perkančiųjų steigimo turi priimti Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybių tarybos ir valstybės bei savivaldybės įmonės, kuriose savivaldybei ar valstybei priklausančios akcijos sudaro daugiau kaip pusę balsų. Priimti sprendimai lems, kiek po įstatymo įsigaliojimo šalyje atsiras centrinių perkančiųjų organizacijų. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2020 m. viešuosius pirkimus vykdė 3 940 perkančiųjų organizacijų ir veikė tik 8 centrinės perkančiosios organizacijos.

Didžiausi iššūkiai laukia 60 Lietuvos savivaldybių ir jų kontroliuojamų perkančiųjų organizacijų, kurių daugiau nei 2 000. Tiesa, nepavyko rasti, kiek konkrečiai yra kontroliuojamų perkančiųjų organizacijų, o tyrimo metu pastebėjome, kad ir pačios savivaldybės tikslių duomenų neturi. Pagal naujas įstatymo nuostatas, kiekviena savivaldybė turės užtikrinti, jog jų kontroliuojamos organizacijos pirkimus, kurių sutarties vertė viršija 15 000 eurų be PVM, atliktų per centrinę perkančiąją organizaciją.

Šis pokytis įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1 d., todėl savivaldybės, norėdamos spėti pasirengti, jau dabar turi imtis veiksmų. Pirmasis žingsnis, kurį rekomenduočiau – pradėti rinkti ir analizuoti duomenis, kokia pavaldžiose organizacijose yra viešųjų pirkimų proceso padėtis, kokios pirkimų apimtys, koks žmogiškųjų išteklių poreikis. Ši informacija savivaldybės administracijai ir tarybai padėtų priimti sprendimą dėl centralizavimo ir pasirinkti tinkamiausią pertvarkymo strategiją.

Labai mažoms perkančiosioms taikomos išimtys

Siekiant pagelbėti mažoms perkančiosioms organizacijoms ir atlaisvinti jas nuo perteklinių viešųjų pirkimų procedūrų, VPĮ pakeitimais numatyta, kad įstatymo reikalavimai gali būti netaikomi organizacijoms, kurių per einamuosius finansinius metus sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 eurų be PVM. Tokioms perkančiosioms organizacijoms išlieka prievolė užtikrinti, kad vykdant pirkimus būtų laikomasi VPĮ numatytų principų, ir teikti vykdytų pirkimų ataskaitas. Ši įstatymo nuostata įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d.

Išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis, matyti, kad kas ketvirta organizacija būtų galėjusi pasinaudoti šia išimtimi, jeigu ji būtų pritaikyta 2020 m. Tačiau 2022 m. tokių organizacijų skaičius, tikėtina, bus mažesnis. Tam įtakos turės šiuo metu stebimas spartus prekių ir paslaugų kainų didėjimas ir nuo 2023 m. įsigaliojančios naujos neskelbiamos apklausos būdu vykdomų mažos vertės pirkimų ribos

Pirkimų specialistams išduodami pažymėjimai

Įstatymo pakeitimais priimta, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. bus pradedamos tikrinti viešųjų pirkimų specialistų žinios ir išduodami bei pratęsiami penkeriems metams viešųjų pirkimų specialisto pažymėjimai. Nuo 2023 m. pirkimo komisijoje turės būti bent vienas asmuo, turintis šį pažymėjimą.

Darydami prielaidą, kad 2023 m. galėtų būti suorganizuota daugiau kaip 8 000 supaprastintų ir tarptautinių konkursų, paskaičiavome, kad siekiant užtikrinti sklandų komisijų darbą tais metais Lietuvai reikėtų apie 1000 specialistų, turinčių šį pažymėjimą.

Statistinei perkančiajai organizacijai, kuri yra kontroliuojama savivaldybės, nebus prievolės turėti tokį viešųjų pirkimų specialistą. Nebent pati perkančioji savo tvarkos apraše pirkimams iki 15 000 eurų vykdyti bus numačiusi steigti viešojo pirkimo komisiją.

Likus šiek tiek daugiau nei metams iki naujų centrinių perkančiųjų organizacijų veiklos pradžios, savivaldybės dar tik pradeda domėtis joms iškeltais uždaviniais. Dauguma jų neturi žinių, nuo ko pradėti pertvarkymo procesus, taip pat trūksta finansinių ir žmogiškųjų resursų. Tad klausimas vis dar lieka atviras – susitvarkysime ar imituosime?

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt