Verslo pozicija

2021.10.26 09:52

Paulius Jurčys. Pasaulio inovacijų indeksas – kur esame šiandien ir kur būsime 2030 m.?

Dr. Paulius Jurčys, Harvardo teisės mokyklos absolventas, bendrovės „Prifina“ steigėjas2021.10.26 09:52

2021 m. rugsėjo 30 d. Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija (PINO) paskelbė metinę apžvalgą, kurioje Lietuva pagal savo kūrybiškumą ir inovacijas užima 39 vietą (mus lenkia beveik visos ES šalys išskyrus Rumuniją, Kroatiją ir Lenkiją).

Šiame straipsnyje trumpai aptariama PII reikšmė bei kartu su keliais inovacijų srityje dirbančiais ekspertais diskutuojama, kokių priemonių reiktų imtis siekiant paspartinti inovacijų proveržį Lietuvoje.

Trumpai apie Pasaulio inovacijų indeksą

Naujos idėjos yra pagrindinis veiksnys kuriant geresnę pasaulio ateitį. Taigi kyla klausimas, ką galima padaryti, kad išnaudotume žmogaus kūrybiškumo potencialą? Pasaulio Intelektinės nuosavybės organizacija (PINO) jau daugiau nei dešimtmetį regia kasmetines apžvalgas – Pasaulio inovacijų indeksą (PII), kurio paskirtis – padėti geriau suprasti kaip skatinti inovacijas. Sudarant PII, vertinami daugiau nei aštuoniasdešimt kompleksinių rodiklių siekiant nustatyti pasaulio valstybių inovacijų lygį (pvz., šalies investicijas į mokslinius tyrimus ir švietimą, patentų paraiškų skaičių, sukurtus naujus filmus ir mobilias aplikacijas, ir t.t.).

Pasaulio inovacijų indeksu PINO siekia padėti valstybėms suprasti, kad inovacijų ir kūrybiškumo skatinimas turėtų būti viena iš prioritetinių krypčių kuriant nacionalines ekonominės pažangos strategijas ir jų įgyvendinimo planus. Valstybių surikiavimas pagal daugiau nei 80 komponentų turintį inovacijų indeksą parodo, kad inovacijos yra itin daugelį visuomenės ekonominių, socialinių ir kulturinių gyvenimo aspektų apimantis reiškinys. PII pirmiausia yra skirtas kompetetingų nacionalinių žinybų darbuotojams ir ekosistemos dalyviams norintiems greičiau suprasti, kur yra kiekvienos šalies stipriosios pusės, ir kurioms inovacijas skatinančioms sritims reikia skirti daugiau dėmesio.

Kalbant apie inovacijas, pats didžiausias iššūkis yra padaryti, kad švietimas, mokslas ir technologijų vystydmas būtų kiekvienos šalies prioritetas. Be abejo, lengviau tai pasakyti, nei padaryti dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, kiekviena valstybė siekia spręsti pačias opiausias nūdienos ekonomines ir socialines problemas, kurios nebūtinai yra susijusios su kūrybiškumo skatinimu ir ekonomine pažanga.

Antra iššūkis – tai, jog inovacijų ciklai yra ilgalaikiai, jie gali būti skaičiuojami penkių ar dešimties metų trukmės laikotarpiais. Kitaip tariant, inovacijų ciklai trunka ilgiau nei trijų, keturių ar penkių metų politinės rinkimų kampanijos. Būtent dėl šios priežasties daugeliui valstybių vyriausybėms itin sunku nustatyti dešimtmečio ar net ilgesnės trukmės ambicingas inovacijų plėtros programas ir siekti užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Geriausi pavyzdžiai – pokario Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, ar Kinija, kurių ekonominės plėtros ir inovacijų skatinimo programos tęsiasi dvidešimt ar net trisdešimt metų.

Lietuvos inovacijos 2021 m. PII kontekste

Jau minėta, 2021 m. reitinge Lietuva užima 39 vietą tarp 132 valstybių. Išsamiau panagrinėjus ataskaitoje pateiktus duomenis (žr. 2021 m. PII ataskaitos 109 psl.) matyti, kad Lietuvos stipriosios pusės – institutucinė sąranga ir politinis stabilumas (33 vieta) bei investicijų rinkos išsivystymas (35 vieta).

Lyginant su kitomis panašioje pajamų kategorijoje esančiomis šalimis,Lietuvos stipriosios pusės yra ekologinis tvarumas, rizikos kapitalų fondų investicijos į startuolius, aukštąjį išsilavinimą turinčių ir aukšas pareigas užimančių moterų skaičius, darbo našumas ir ISO kokybės sertifikatų skaičius, informacinių sistemų pritaikymas bei sukurtų mobilių programėlių skaičius.

2021 m. PII ataskaitoje išryškėja šios silpnosiosios Lietuvos vietos: pvz., skiriama nepakankama BVP dalis švietimui pradiniam išsilavinimui, menkos investicijos į mokslinius tyrimus, itin prasti infrastruktūros rodikliai (pvz., pagaminamos elektros kiekis), itin žemas inovacijų klasterių išsivystymas (94 vieta), nedidelės pajamos iš intelektinės nuosvybės teisių saugomų produktų (95 vieta), aukštųjų technologijų importas, nedidelis patentinių paraiškų skaičius, išlaidos programinei įrangai (93 vieta).

Lietuvos rodikliai silpnesni kitose kategorijose: žmogiškasis kapitalas ir moksliniai tyrimai (42 vieta), infrastrukūra (42 vieta), verslo ekosistemos išsivystymas (45 vieta), žinių ir technologinių produktų pateikimas į rinką (49 vieta), kūrybinės vetklos rezultatų pateikimas į rinką (41 vieta).

Pastoviai, tarp 40-ies

Lietuvos inovacijų ekosistemoje netrūksta optimizmo ir energijos, jaučiamas pakylėjimas ir įsitikinimas, kad esame „ant bangos“. Iš tiesų, galima ir reikia pasidžiaugti, kad vyksta pokyčiai startuolių ekosistemoje. Vis dėlto, pažiūrėkime, kur Lietuva yra ES valstybių narių kontekste? 2021 m. PII mus lenkia beveik visos ES šalys išskyrus Lenkiją, Rumuniją ir Kroatiją. Mus lenkia ne tik Latvija, Estija, bet ir Bulgarija, Vengrija…

Tiesa, lyginant su 2020 m., Lietuva šoktelėjo viena vieta aukštyn. Bet pažiūrėkime, kaip kito Lietuvos padėtis PII skalėje per praėjusį dešimtmetį: tik 2016 m. Lietuva buvo šoktelėjusi į 36 vietą, bet kaip matyti iš žemiau pateikto grafiko, Lietuva gana pastoviai balansuoja tarp 38 ir 40 vietos. Panašūs ir Latvijos bei Estijos rodikliai.

Kokias išvadas galima padaryti įvertinus dešimtmečio inovacijų raidos statistiką? Pirmiausia tai, kad Lietuvos inovacijų ekosistemoje vykstantys pokyčiai daugmaž atitinka pasaulines tendencijas – mes tiesiog plaukiame pasroviui, ir ypatingu proveržiu iš daugelio kitų šalių neišsiskiriame. Puikus ambicijų ir proveržio inovacijų srityje pavyzdys – P. Korėja, kuri per pastarąjį dešimtmetį iš šešioliktos vietos įsiveržė tarp penkių inovatoriškiausių valstybių pasaulyje.

Ką turime daryti? Septyni pasiūlymai

Jau 20 amžiaus viduryje, ekonomikos mokslininkai išskyrė inovacijas kaip vieną iš pagrindinių faktorių, padedančių paaiškinti ekonomikos augimą. Vis dėlto, ar inovacijos yra prioritetas Lietuvos valdžios institucijoms? Kokias išvadas galėtume padaryti įvertinę m. 2021 m. PII ir kokių veiksmų galima būtų imtis, kad pagerintume Lietuvos PII pozicijas ateityje? Apie tai savo minimis bei įžvalgomis sutiko pasidalinti Prof. hab. dr. Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Mizaras, Jonė Vaitulevičiūtė iš Startup Wise Guys, Donatas Keras iš Practica Capital, MITA Direktorės pavaduotojas Gintas Kimtys, EdTech konsultantė Paulina Bazarovaitė ir Danielius Stasiulis iš BitDegree.

Pradėkime nuo kelių lengvai įgyvendinamų žingsnių.

1) Pateikti trūkstamus statistinius duomenis

Investotuojai D. Keras ir J. Vaituleviučiūtė atkreipė dėmesį į būtinybę valdžios institucijoms įsigilinti į tai, kokie yra PII apskaičiavimo kriterijai ir užtikrinti, kad PINO būtų pateikiama pati aktualiausia informacija. Atidžiau pažiūrėjus į tas 82 kategorijas, pagal kurias sudaromas PII reitingas, matyti, kad net penkiose kategorijose PINO neturi jokių duomenų apie Lietuvą. Taigi, šių spragų užpildymas turėtų būti pirmoji užduotis Lietuvos institucijoms.

2) Pelnyti lengvus taškus PII skalėje

G. Kimtys iš MITA atkreipė dėmesį, jog didžioji dalis PII rodiklių yra makro-lygmens, bet taip pat atkreipė dėmesį į tokius „mažiau reikšmingus“ rodiklius kaip įrašų ir pakeitimų Vikipedijoje skaičius. Galima nesunkiai nutuokti, jog Vikipedijos rodiklis į PII apskaičiavimo formulę įtrauktas dėl to, kad jis atspindi kievienos šalies gyventojų skaitmeninį raštingumą. Šiuo metu, pagal įrašų ir pakeitimų skaičių Lietuva yra 27 vietoje (estai – trečioje!).

Štai paprastas būdas Lietuvai pelnyti lengvus taškus PII vertinimo skalėje: reikia paraginti visų Lietuvos mokyklų bei universitetų administracijas duoti užduotį moksleiviams ir studentams kurti naujus ir redaguoti jau esamus įrašus Vikipedijoje. Tokia užduotis ne tik paskatintų tobulinti pagrindines skaitmeninio raštingumo žinias, prisidėtų prie mokslo ir žinių plėtros, bet ir be didelių valstybės išteklių panaudojimo prisidėtų prie Lietuvos pozicijos PII reitinge. Tokį paraginimą mokykloms ir universitetams galėtų išsiųsti LR Švietimo, mokslo ir sporto mininisterija.

3) Investicijų į švietimą ir mokslą didinimas

Didžioji dalis pašnekovų pažymėjo, jog jų nuomone Lietuva turėtų reikšmingai didinti investicijas į švietimą, mokslą bei mokslinius tyrimus. Tokios tendencijos, kai Lietuvoje trūksta mokytojų atspindi esminių pokyčių švietimo sistemoje būtinybę. Modernių švietimo ir mokslo technologijų ekspertės P. Bazarovaitės nuomone, „39 vieta PII atspindi, kad Lietuva neišnaudoja visų galimybių inovacijų atsiradimui skatinti. Kalbant apie kūrybiškumą, vaikų ugdymo ir švietimo sistema vaidina vieną iš svarbiausių vaidmenų. Taigi siekiant skatinti inovatoriškas tendencijas vertėtų sutelkti dėmesį į visos švietimo sistemos tobulinimą, tokių įgūdžių kaip kritinis mąstymas bei analiniai įguždžiai lavinimui.“

4) Siekti, kad inovacijų rezultatai būtų lokalizuojami Lietuvoje

Prof. V. Mizaro nuomone, Lietuvos poziciją PII reitinge gali paaiškinti tai, jog didžioji dalis Lietuvos kūrėjų dirba užsienio kapitalo įmonėse. Taigi, dalis Lietuvos teritorijoje sukuriamų intelektinės nuosavybės produktų visgi pereina užsienio bendrovėms. „Pavyzdžiui, kokia nors JAV biotechnologijų įmonė, Lietuvos padalinyje kuriomos inovacijos nebus priskirtos prie Lietuvos pasiekimų, mat tai yra yra užsienio įmonė. Taigi net jei tie inovatyvūs produktai ir yra sukuriami Lietuvoje lietuvių kūrėjų, tos inovacijos jau yra „parduotos“. V. Mizaro nuomone, tai yra nenauja, bet itin opi problema Lietuvai.

Jam pritarė ir D. Keras iš Practica Capital, taip pat atkreipęs dėmesį į būtinybę galvoti ne tik apie pavienius išradimus, bet ir apie tai, kaip ištisas patentais saugomas technologijų „šeimas“ galima būtų kurti ir patentuoti Lietuvoje.

D. Keras ir V. Mizaras taip pat pažymėjo, jog yra būtinas platesnis suvokimas apie intelektinės veiklos rezultatų komercializavimą – Lietuvos valdžios ir akademinės institucijos kartu su privačiomis įmonėmis turėtų ieškoti sprendimų, kad Lietuvoje sukurtos inovatyvios technologijos būtų patentuojamos ir Lietuvoje. Nepaisant mažos Lietuvos rinkos, visgi būtina galvoti, kaip plėsti galimybes komercializuoti intelektinės veiklos rezultatus Lietuvoje. Be abejo, šie klausimai reikalauja visų ekosistemos narių susitelkimo, ilgalaikės strategijos ir veiksmų plano.

5) Ambicinga inovacijų strategija (2030-2040-2050 m.)

Proveržio inovacijų srityje pasiekti neįmanoma be: (i) ilgalaikės inovacijų strategijos, (ii) konkretaus toje strategijoje užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo plano, bei (iii) konkrečių užduočių ir atsakomybės už tų užduočių įgyvendinimą paskirstymo institucijoms.

Tikslas turi būti ilgalaikis, orientuotas į konkrečią datą (pvz., 2030 m.), suformuluotas trumpai ir aiškiai, kad būtų siunčiamas aiškus signalas tiek Lietuvos, tiek ir užsienio inovacijų ekosistemų dalyviams. Toks tikslas galėtų būti Lietuvai 2030 m. prasibrauti tarp top trisdešimties, o 2040 tarp top penkiolikos pažangiausių valstybių pagal PII.

G. Kimtys iš MITA pažymėjo, kad Lietuvos Pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ yra numatytas siekis patekti tarp dešimties inovatyviausių valstybių ES. Tokia iniciatyva neabejotinai sveikintina, tačiau galima užduoti klausimą – ar yra parengtas šio tikslo įgyvendinimo planas bei atsakingos institucijos? Be to, kodėl orietyru pasirinkta ES? Juk patys greičiausi inovacijų augimo tempai vyksta kituose žemynuose – t.y., Pietryčių Azijoje. Nesiorientuojant į sparčiausiai besivystančius regionus, mes ir toliau plauksime pasroviui, o ne sieksime pereiti į pasaulio lyderių gretas.

Parengti ambicingų siekių kupiną inovacijų plėtros dokumentą nėra lengva. Tam reikia prie bendro stalo susodinti savo sričių ekspertus ir globalias technologijų ir mokslo raidos tendencijas gebančius numatyti vizionierius. Be to, galima klausti, ar Lietuvos valdžios institucijos išnaudoja visą Lietuvoje ir užsienyje esančių lietuvių potencialą? Parengus strategiją būtina taip pat parengti ir tos strategijos įgyvendinimo planą bei sekti kaip jis įgyvendiamas.

D. Keras atkreipė dėmesį, kad „siekiant užsibrėžtų tikslų, konkrečios užduotys turi būti padalintos įvairioms institucijoms, bet už visą strategijos įgyvendinimą turi būti atsakinga viena konkreti institucija (pvz., Ekonomikos ir inovacijų ministerija), kuri tai turi matyti kaip pagrindinį savo KPI. Tik tuomet galima tikėtis rezultato.“ D. Stasiulis taip pat išreiškė susirūpinimą, kad valdžios institucijos gali stokoti finansinių bei žmogiškųjų išteklių bei kūrybiškumo siekiant inovacijų proveržio, ir kaip vieną iš galimų sprendimo būdų nurodė glaudesnį bendradarbiavimą su kitais inovacijų ekosistemos dalyviais ir pasikliavimą jų sėkminga patirtimi tam tikrose srityse.

Galiausiai, rengiant tokią ilgaliakę proveržio strategiją vertėtų mokytis iš pačių geriausiųjų – pirmiausia, P. Korėjos, Šveicarijos, Švedijos, Izraelio, ar Kinijos, kurios ekonominio proveržio rezultatų įgyvendinimą laiko prioritetu.

6) Lietuvos kaip inovacijų slėnio įvaizdžio kūrimas pasaulyje

Dar viena priemonė, galinti padėti iš vidutiniokių Lietuvai tapti lydere, – tai Lietuvos kaip inovacijų slėnio įvaizdžio kūrimas ir viešinimas. Pasaulinio įvaizdžio formavimas turėtų būti viena iš inovacijų strategijos sudedamųjų dalių. Už šios užduoties įgyvendinimą turėtų būti atsakinga naujai įkurta Lietuvos įvaizdžio plėtros žinyba – ją turėtų sudaryti marketingą ir informacijos sklaidą skaitmeninėje ervėje išmanantys ekspertai. Startuolių ekosistemoje dirbantys J. Vaitulevičiūtė ir D. Keras pabrėžė būtinybę viešinti pasauliui apie gerąsias patirtis bei Lietuvoje veikiančių startuolių sėkmės istorijas.

Ko gero pats geriausias pasaulinės sėkmės istorijos pavyzdys siekia XIX a. šeštame dešimtmetyje JAV Silicio slėnyje rastus gausius aukso klodus: žinia apie tai akimirksniu apskriejo pasaulį ir į Kaliforniją patraukė drąsos ir energijos kupini aukso ieškotojai iš viso pasaulio. Bet auksas pats savaime nebuvo ta proveržį skatinusi jėga, nes kartu su aukso ieškotojais atvyko ir inžinieriai bei įvairių sričių ekspertai, padėję kurti pačias inovatoriškiausias priemones aukso grynuoliams rasti.

Aukso slėnio idėja gyva ir XXI a. Štai prieš kelis metus Šveicarija blockchain technologijų srityje nusprendė save pozicionuoti kaip „kripto slėnį“ (angl. Crypto Valley), kuriame gausu talentų, fizinio, finansinio, žmogiškojo bei socialinio kapitalo naujoms technologijoms kurti. Panašiai, Lietuva galėtų sukurti savo viziją, kaip šalis taptų duomenų ir dirbtinio intelekto slėniu.

7) Talentų stygius ir palankios investicinės aplinkos kūrimas

Kaip pritraukti į Lietuvą pačius kūrybiškiausius pasaulyje aukso ieškotojus? Kas traukia kūrėjus vykti į užsienio inovacijų slėnius siekti savo verslo svajonės įgyvendinimo? Trumpas atsakymas – palanki investicijoms ir kūrybai aplinka. Tai – prieiga prie kapitalo, galimybės greitai rasti talentų, padėsiančių idėją paversti tikrovę, bei inovacijoms palanki ekosistema (žmogiški ryšiai, tarpusavio pasitikėjimas galimybės, greitai rasti verslo partnerių).

Neretai pamirštama, kad migruojantys talentai ir naujų technologijų kūrėjai keliauja ne vieni: jie taip pat turi šeimas ir vaikus, taigi galvoja apie visų jų gerovę. Jų mintyse – inovacijoms palankus klimatas taip pat reiškia per gerai veikiančias švietimo ir sveikatos apsaugos sistemas, galimybę gerai praleisti laisvalaikį išvykstant į gamtą ar vaikščiojant po autentiškas kultūros paveldo vietoves.

Lietuvoje esančios žaizdos švietimo, sveikatos sistemoje yra visiems žinomos (sunkiai suvokiama, kad reikia penkias savaites laukti iki apsilankymo pas gydytoją). D. Satsiulis, vieno iš sėmingiausių startuolių Lietuvoje BitDegree kūrėjas, atkreipė dėmesį į papildomas su mokesčių mokėjimu susijusias kliūtis, atsirandančias vos tik įmonė pradeda augti. V. Mizaras pasiūlė sudaryti papildomas mokestines paskatas aukštąsias technologijas kuriantiems startuoliams. D. Keras ragina galvoti apie ilgailaikes valstybės inovacijų vystymo gaires. Be to, reikia sukurti paskatas užsienyje mokslus baigusiam Lietuvos jaunimui grįžti atgal ir kurti čia.

Žingsniai pirmyn

Realistiška Lietuvos inovacijų pažangos projekcija galėtų atrodyti štai taip:

2030 m. - patekti tarp 30 šalių pagal PII;

2040 m. - patekti tarp 15 ar 20 inovatoriškiausių šalių pasaulyje pagal PII;

2050 m. - pasistengti išlaikyti užimtas pozicijas.

Šių tikslų galima pasiekti tik visiems inovacijų ekosistemos dalyviams viekiant išvient, pasikliaujant vieni kitų patirtimi, ir siekiant būti ne tik lyderiais savo regione, bet lyderiais tarp pasaulio lyderių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt