Verslo pozicija

2021.10.25 10:09

Sandra Marcinkėnaitė-Venskienė. Ką daryti, jei vaikas parduotuvėje apsivogė ir kokia atsakomybė tėvams gresia?

Sandra Marcinkėnaitė-Venskienė, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja2021.10.25 10:09

Nors pastaruoju metu stebima tendencija, jog paaugliai labiau linksta į smurtinius nusikaltimus, tačiau tarp jaunimo svetimo turto pagrobimai taip pat pasitaiko itin dažnai. Pastaraisiais metais maždaug penktadalis visų vagysčių, kurių padarymu įtariami nepilnamečiai, buvo iš parduotuvių ir kitų prekybos vietų. Išaiškėjus faktui, jog nepilnametis pagrobė svetimą turtą, pirmiausia yra atsigręžiama į vaiko tėvus (ar kitus įstatyminius atstovus), kaip už nepilnametį atsakingus asmenis.

Iš tiesų, vaikai – ne tik neįkainojamas turtas tėvams, jų gyvenimo prasmė, bet ir didžiulė atsakomybė. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose taip pat pirmiausia akcentuojama, kad būtent tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, būti už juos atsakingiems ir pan. Ir nors atrodo, vaikai pakankamai anksti suvokia, kad draugo mašinėlė priklauso draugui, kad parduotuvėje esančių saldainių išsinešti nesumokėjus negalima, tačiau vis tiek neretai pasisavina svetimą turtą. Kad vaikas pagrobė ne savo daiktą, nėra malonu sužinoti nei vienam iš tėvų. Susidūrus su šia problema, dažnai sutrinkama, nežinoma, kaip toliau elgtis. Vieno recepto, ką daryti vaiko įstatyminiams atstovams, kai nepilnametis pagrobia svetimą turtą, nėra, tačiau į tam tikrus aspektus reikėtų atkreipti dėmesį.

Visų pirma, reiktų atriboti, nuo kada nepilnametis pats atsako už vykdomas vagystes. Pagal galiojančius tiek tarptautinius, tiek nacionalinius teisės aktus, įprastai vaiku laikomas asmuo iki 18 m. amžiaus, o jo tėvai (įtėviai, globėjai ar pan.) yra vaiko įstatyminiai atstovai. Kiekviena valstybė nustato, kokia yra vaiko amžiaus riba, nuo kurios jį jau galima traukti atsakomybėn už vagystes.

Lietuvoje už svetimo turto pagrobimus galima tiek administracinė (ANK 108 str. smulki vagystė), tiek baudžiamoji atsakomybė (BK 178 str.). Mūsų valstybėje minimalioji amžiaus riba yra 14 m., ir tokio amžiaus nepilnametis jau atsako už kai kurias nusikalstamas veikas, tarp kurių patenka ir vagystė. Na, o už administracinius nusižengimus nepilnamečiai atsako, kai jiems iki administracinio nusižengimo padarymo dienos buvo sukakę 16 m. Taigi, jei vaikas, sulaukęs 14 m. pagrobs svetimą turtą iš parduotuvės ir tai bus kvalifikuojama (pripažįstama), kaip nusikalstama veika, tai būtent pats vaikas ir bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Analogiškai yra ir su administraciniu nusižengimu, t. y., administracinio nusižengimo teisena bus pradėta ne tėvų, bet nepilnamečio, nusižengimo padarymo dieną turėjusio 16 m., atžvilgiu.

Kitokia situacija yra, kai vaikai svetimą turtą grobia būdami mažamečiai. Nors ir ne dažnai, bet vis pasigirsta atvejų, kad 14 m. neturintys vaikai vagiliauja ir jaučiasi nebaudžiami. Iš tiesų, jei vaikas, iš parduotuvių ar kitų prekybos vietų pasisavins turto, tačiau nusikaltimo padarymo dieną nebus sulaukęs 14 m., tai baudžiamojon atsakomybėn nebus traukiamas. Įstatymas numato, jog tokiu atveju mažamečiui vaikui gali būti taikomos tik auklėjamojo poveikio ar panašios priemonės (įvairios vaiko minimalios priežiūros priemonės).

Vaikui nesulaukus amžiaus, nuo kurio jis gali būti traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėm, tačiau vis vagiant iš parduotuvių, tėvams ne tik teks atlyginti vaiko padarytą žalą, bet ir, tikėtina, patys tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą (ANK 73 str.), o itin išskirtiniais atvejais – ir baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimą tėvų teisėmis ar pareigomis (BK 163 str.).

Net ir išsiaiškinus, kas yra atsakingas už svetimo turto grobimą, lieka atviras žalos atlyginimo klausimas, kurio patartina tėvams nepalikti nuošaly. Vaikui pasisavinus iš parduotuvės daiktus (prekes), neabejotinai turto savininkui yra padaroma didesnės ar mažesnės vertės žala. Jei nėra ginčo dėl jos dydžio, rekomenduotina kuo skubiau žalą atlyginti. Tiek vaiko atžvilgiu pradėjus administracinio nusižengimų teiseną, tiek jį traukiant baudžiamojon atsakomybėn savanoriškas nuostolių bei žalos padengimas yra laikomas atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Savo noru neatlyginus žalos, paprastai nukentėjęs asmuo pareiškia civilį ieškinį. CK 6.276 str. 2 d. yra numatyta, jog tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Taigi, tėvai (globėjai, rūpintojai ar pan.) pagal įstatymus yra materialiai atsakingi už nepilnamečių vaikų vagyste padarytą žalą, kai vaikai neturi pakankamai lėšų jai kompensuoti. Praktikoje įprastai nepilnamečių nusikaltimais (nusižengimais) padarytos žalos atlyginimas nugula ant tėvų pečių, nes vaikai dar nebūna įgiję jokio turto.

Neretai dėl vaikų padarytų teisės pažeidimų tėvai įstumiami į stresinę situaciją, „savo svorio uždeda“ ir visi teisiniai aspektai. Kartais net iš pirmo žvilgsnio paprasta situacija gali pasidaryti itin sudėtinga. Pavyzdžiui, turime bendrą taisyklę, kad jei vaikas, kuriam yra 16 m., iš parduotuvės pagrobs turtą, kurio vertė neviršija 150,00 Eur, ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių (pvz., tai nebuvo daroma atvirai, ar įsibraunant), bei nebuvo siekiama pagrobti didesnės vertės turto, tai tokiam vaikui turėtų kilti administracinė atsakomybė pagal ANK 108 str. 1 d. Kai grobiamo turto vertė nors ir nesiekia 150,00 Eur, bet tai daroma atvirai (pvz., pardavėjai matant ir vaikui suprantant, jog yra stebimas) ar įsibraunant (naktį vaikas įlenda į prekybos vietą), tai tokiais atvejais paprastai asmuo yra traukiamas baudžiamoj atsakomybėn. Visa tai puikiai iliustruoja, jog nėra lengva iš karto suvokti, kokį teisės pažeidimą (nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą) padarė vaikas, kokia atsakomybė jam gresia. Praktikoje pasitaiko ir itin painių svetimo turto grobimo situacijų, todėl vaiko įstatyminiams atstovams, gavus informacijos, jog jų atžala pagrobė svetimą turtą ir ypač matant, kad kyla daug neaiškumų, rekomenduotina kreiptis į teisininką dėl kvalifikuotos pagalbos suteikimo.

Svetimo turto pagrobimas, nesvarbu, ar pasireiškęs, kaip nusikaltimas ar tik nusižengimas, nėra girtinas ar toleruotinas nepilnamečių elgesys. Vis tik aptariamu atveju turime suprasti, jog kalbame apie vaikų (14-18 m.) daromas vagystes ir suvokti, kad vaikams tokiu gyvenimo tarpsniu (paauglystėje) dėl vykstančių pokyčių itin sunku ir sudėtinga atsispirti pagundai surizikuoti ir padaryti teisės pažeidimų. Taigi, kertinis patarimas tėvams būtų nesmerkti ir neatstumti teisės pažeidėjo, bandyti nuoširdžiai pasikalbėti, išsiaiškinti, tokio poelgio priežastis, prireikus – ieškoti pagalbos kreipiantis į psichologus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt