Verslo pozicija

2021.10.20 11:26

Darius Dužinskas. Kada iškyla pavojus prarasti geriausius darbuotojus?

Darius Dužinskas, „Baltic Amadeus“ personalo vadovas2021.10.20 11:26

Ryžtą keisti darbą pastaraisiais metais malšino pandemijos bangos. Užtat įsibėgėjus masinei vakcinacijai ir atslūgus nežinomybei, norinčiųjų keisti darbdavį yra kaip niekada daug, rodo tarptautinis konsultacinės kompanijos „McKinsey“ atliktas tyrimas. Ekspertų vertinimu, vadovams tai turėtų būti įspėjamasis skambutis – santykius su darbuotojais būtina stiprinti, kad jų ryšiai su darbdaviu nesutrūkinėtų.

Kompanija „McKinsey“ Australijoje, Kanadoje, Singapūre, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose atliko tyrimą, kurio duomenimis, net 40 proc. darbuotojų pripažino, kad svarsto ir norėtų pakeisti darbą per artimiausius 3-6 mėnesius. Savo ruožtu daugiau negu pusė (53 proc.) apklaustų darbdavių nurodė, kad šiemet darbuotojų kaita yra didesnė nei ankstesniais metais. Be to, didžioji dalis (64 proc.) darbdavių pripažino, kad per artimiausią pusmetį ši problema išliks ar net paaštrės.

Darbuotojai nori būti tikri, kad auga

Anot tyrėjų, vienas iš trijų (36 proc.) darbuotojų yra pasirengęs išeiti iš darbo net neturėdamas kito pasiūlymo. Kaip savo sprendimo priežastis darbuotojai dažniausiai nurodo bendravimo, ryšių su kolegomis ir vadovais stygių, darbo tikslo ir įvertinimo trūkumą. Jie nesijaučia bendra organizacijos tapatybės dalimi, skundžiasi, kad nuo pandemijos pradžios yra įstrigę savo karjeros kelyje, nemato progreso.

Profesinio augimo ir karjeros perspektyvos – iš geriausių darbuotojų akiračio niekada nepabėganti tema. Kita vertus, darbuotojai, kurie išmano savo veiklos sritį, stengiasi, yra iniciatyvūs, proaktyvūs ir tobulėjantys, yra bet kurios įmonės siekiamybė.

Dėl tokių talentų rinkoje vyksta kova, dėl jų yra vis gerinamos darbo sąlygos, plečiami papildomų naudų paketai arba keliami atlyginimai. Taip pat dėl jų vis daugiau užsienio kapitalo bendrovių žengia į Lietuvą, dėl jų nesustoja augti ir mūsų šalies ekonomika. Šie darbuotojai yra pažangaus verslo priekyje, o tie, kurie yra priekyje – tampa labiausiai pastebimi ir labiausiai geidžiami. Jie sulaukia geriausių darbo pasiūlymų, yra medžiojami talentų paieškos specialistų ir gali tiek kopti karjeros laiptais, keisti pareigas, tiek gerinti savo darbo sąlygas, atlygį. Kai pasirinkimas itin gausus, visada natūraliai pulsuoja akstinas keisti darbą, įmonę ir vadovą.

Permainų vėjai organizacijose visada paveikia darbuotojų savijautą

Esama kelių dažniausiai pasitaikančių situacijų, kai darbdavio bei darbuotojo ryšys nusilpsta ir gali lengvai sutrūkinėti. Pirma, kai pasikeičia prioritetai, atsakomybės, darbo pobūdis ar sąlygos, kitos aplinkybės, pavyzdžiui, įvyksta permainos komandoje. Panašios situacijos susidaro, kai atliekami strateginiai verslo pokyčiai, išryškėja nauji poreikiai bei kryptys, tarkim, suaktyvėja augimas, plėtra.

Antra, sprendimus išeiti paskatina įmonės pardavimas arba susijungimas su kita organizacija ir iš to kylantys kultūros pokyčiai. Trečia, vadovų komandos kaita, tiesioginio vadovo pasikeitimas darbuotojų savijautai taip pat turi didelę įtaką – šioms permainoms būtina skirti didelį dėmesį, kad jos organizacijoje nesukeltų žemės drebėjimo.

Siekiant išlaikyti talentus permainų laikotarpiu ypač išryškėja tinkamos komunikacijos svarba. Skaidri, savalaikė ir nuolatinė komunikacija leidžia išlaikyti atvirą dialogą, užčiuopti darbuotojų poreikius ir į juos reaguoti. Pažangi organizacija turi suteikti efektyvią pagalbą darbuotojams, keliant profesinius tikslus ir jų siekiant, skatinti mokytis ir tobulėti, užtikrinti aiškias vidinės karjeros perspektyvas bei kompetencijų plėtrą. Taigi, jeigu vadovas išklauso darbuotoją ir kartu ieško galimybių, jis praktiškai įrodo savo lyderystę, telkia ir ugdo organizaciją.

Kaip turėtų elgtis vadovas, kai darbuotojas išeina?

Vis dėlto pašnekovas pripažįsta, kad talentų kaita yra natūralus procesas, tad geriausias darbuotojas vieną dieną gali pakelti sparnus. Kaip į tokią žinią turėtų reaguoti vadovas?

Vadovui labai svarbu suvaldyti emocijas, neįsižeisti ir nereaguoti asmeniškai. Žmonės keičia darbus, daro tai nuolat ir tai yra normalu. Kitaip į jūsų organizaciją neateitų nauji talentai su savo originaliomis idėjomis ir mintimis. Galbūt atsilaisvinusi vieta suteikia progą sparčiau paaugti kitam kolegai?

Itin svarbu atsispirti „kaltųjų paieškos“ impulsams. Kaltųjų paieškos, jo nuomone, visada skleidžia įtampą ir gadina atmosferą organizacijoje.

Vadovui nederėtų kaltinti nei savęs, nei išeinančio darbuotojo. Geras vadovas niekada neleis sau sukurti tokios aplinkos, kad išeinantis darbuotojas per paskutines darbo dienas išgyventų pragarą. Savotiškas kerštas, ignoravimas, atstūmimas – nėra brandžios asmenybės elgesys.

Darbuotojus gerbiantis vadovas gerbs ir jų sprendimus. Pagarba leidžia suvaldyti emocijas, padaryti pauzę, nusiraminti. Tuomet galima sklandžiai susitarti dėl išėjimo sąlygų bei terminų, kitaip tariant, nesudeginti tiltų: niekada negalima žinoti, ar neteks susitikti kitame karjeros etape, kitomis aplinkybėmis.

Vis didesnę svarbą organizacijose įgyja išėjimo pokalbiai – anksčiau retai taikyta praktika. Pirma, nuoširdus pokalbis su išeinančiu darbuotoju vadovui padės lengviau susitaikyti su praradimu. Antra, neretai vadovui tai dovanoja naujų įžvalgų, pastebėjimų, kurie yra tarsi pamokos ir kelrodžiai, kaip tobulinti organizaciją, komandos veiklą ar keisti savo elgesį. Tad išklausyti išeinančio darbuotojo nuomonę visada verta, o gautą informaciją – apmąstyti, paversti pokyčio pagrindu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt