Verslo pozicija

2021.10.14 10:34

Raminta Stravinskaitė. „Omnibus“ vartotojų teisių apsaugos direktyva: ar jūsų verslas tam pasiruošęs?

Raminta Stravinskaitė, „Motieka ir Audzevičius“ BDAR ekspertė2021.10.14 10:34

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą, kuria siekiama užtikrinti geresnį ES vartotojų teisių apsaugos taisyklių vykdymą ir modernizavimą. Ši direktyva, dar vadinama „Omnibus“ direktyva, padės suvienodinti vartotojų teisių apsaugos reguliavimą visoje ES.

2021 m. lapkričio 28 d. baigiasi laikotarpis, per kurį valstybės narės turi nustatyti ir paskelbti priemones, kaip „Omnibus“ direktyva bus perkelta į nacionalinę teisę. Nustatytų priemonių dar nebus privaloma taikyti iki 2022 m. gegužės 28 d.

Kad verslas atitiktų šios direktyvos reikalavimus, privalės atnaujinti įvairius vidaus teisės aktus. Kokie esminiai pakeitimai įsigalios pagal „Omnibus“ direktyvą?

Daugiau galios valdžios institucijoms.

Kompensacija (ir kiti individualūs teisių gynimo būdai) vartotojams.

Problema: galiojantys ES vartotojų teisių apsaugos teisės aktai leidžia nacionalinėms valdžios institucijoms sustabdyti ir užkirsti kelią nesąžiningai komercinei veiklai, tačiau nesuteikia vartotojams tiesioginės teisės į kompensaciją, jei tokiais veiksmais jiems yra padaroma žala.

Naujas reguliavimas: visų valstybių narių vartotojai turės teisę į individualias teisių gynimo priemones (pavyzdžiui, sutarties nutraukimas, kainos sumažinimas, piniginė kompensacija), kai vartotojai bus paveikiami nesąžiningos komercinės veiklos. Teisių gynimo priemonės turės būti nustatomos atsižvelgiant į nesąžiningos komercinės praktikos sunkumą ir pobūdį, vartotojo patirtą žalą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Didesnės baudos už vartotojų teisių pažeidimus.

Problema: kai bendrovė nesilaiko vartotojų teisių apsaugos taisyklių, baudos visoje ES labai skiriasi ir dažnai yra ganėtinai nedidelės net ir už labai rimtus pažeidimus, todėl nėra užtikrinama pakankama sukčiavimo prevencija.

Naujas reguliavimas: nacionalinės valdžios institucijos turės įgaliojimus koordinuotai taikyti proporcingas ir atgrasančias nuobaudas už didelius tarpvalstybinius pažeidimus, kurie daro poveikį ES valstybių narių vartotojams. Tokiais atvejais nacionalinės valdžios institucijos galės skirti baudą, kurios maksimalus dydis turės būti bent 4 proc. prekiautojo metinės apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse, o kai nėra informacijos apie prekiautojo metinę apyvartą, valstybės narės turės įtvirtinti galimybę skirti baudas, kurių maksimalus dydis būtų bent 2 mln. EUR.

Taip pat atrodančių, bet skirtingas savybes turinčių prekių pardavinėjimas.

Problema: prekės, parduodamos identiškoje ar labai panašioje pakuotėje, kartais turi skirtingą sudėtį ar savybes, lyginant su tokiomis pačiomis prekėmis kitose ES šalyse. Tai gali klaidinti vartotojus įtikinant, kad jie perka tokį patį produktą kaip ir kitoje ES šalyje.

Naujas reguliavimas: nacionalinės valdžios institucijos turės įgaliojimus sustabdyti taip pat atrodančių, tačiau skirtingomis savybėmis pasižyminčių prekių prekybą. Visgi direktyva nurodo, kad skirtumai galės būti pateisinti, kai tam yra objektyvios priežastys, pavyzdžiui, nacionalinės produktų sudėties taisyklės, vietinių ar sezoninių ingredientų naudojimas ar prekiautojo savanoriškas įsipareigojimas tiekti sveikesnį maistą. Jei tokie kriterijai bus taikomi, prekiautojas turės aiškiai apie tai pranešti.

Griežtesnis tam tikros rinkodaros praktikos reguliavimas.

Problema: dėl tam tikros ypač agresyvios ar klaidinančios prekybos, pvz., siūlant prekes namuose arba per ekskursijas, vartotojams gali būti daromas spaudimas pirkti prekes ar paslaugas, kurių kitomis aplinkybėmis jie nepirktų, arba pirkti pernelyg didelėmis kainomis, dažnai prašant sumokėti nedelsiant. Tokia praktika dažnai būna nukreipta į senyvo amžiaus arba kitus pažeidžiamus vartotojus.

Naujas reguliavimas: valstybėms narėms bus suteikti įgaliojimai imtis papildomų priemonių nacionaliniu lygmeniu (pvz., griežtesnės taisyklės dėl sutarties atsisakymo), siekiant labiau apsaugoti vartotojų teises. Priemonės privalės būti pagrįstos, nediskriminuojančios ir proporcingos.

Teisinio reguliavimo pakeitimai atsižvelgiant į skaitmeninę raidą.

Skaidrumas internetinėse erdvėse.

Problema: šiuo metu vartotojai, apsipirkdami internetinėse prekyvietėse, ne visada žino, iš ko perka prekes ar paslaugas. Tai gali būti tiek profesionalus prekiautojas, tiek privatus asmuo, valdantis savo „parduotuvę“, su kuriuo sudarius sutartį vartotojų teisių apsaugos taisyklės nebus taikomos.

Naujas reguliavimas: vartotojai turės būti informuojami, ar prekes ar paslaugas internetu teikiantis asmuo yra profesionalus prekiautojas ar privatus asmuo. Tais atvejais, kai prekių ar paslaugų teikėjas nėra prekiautojas, vartotojui turėtų būti pateikiamas trumpas paaiškinamas, kad sudarytai sutarčiai nėra taikomos vartotojų teisės. Internetinė prekyvietė taip pat turės nurodyti, už ką prekiautojas yra atsakingas, pavyzdžiui, už pristatymą, grąžinimą ir pan., bei kur vartotojai gali kreiptis iškilus problemoms.

Vartotojų teisės, teikiant nemokamas skaitmenines paslaugas.

Problema: daugelis vartotojų naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis tokiomis kaip „debesis“ ar socialinės medijos, už kurias, nors ir neprivalo mokėti pinigų, turi „susimokėti“ pateikdamas savo asmens duomenis. Visgi daugelis svarbių ES vartotojų teisių apsaugos nuostatų yra taikomos tik mokamoms paslaugoms.

Naujas reguliavimas: „nemokamų“ paslaugų teikėjai turės pateikti aiškią informaciją apie pagrindines paslaugos ypatybes, sutarties trukmę, nutraukimo sąlygas ir panašiai. Vartotojams taip pat turės būti užtikrinta teisė atsisakyti sutarties per 14 dienų, nenurodant priežasties.

Pasiūlymų reitingavimas.

Problema: ieškodami pasiūlymo internetinėje prekyvietėje ar kainų palyginimo svetainėse, daugelis vartotojų žiūri tik į pačiame viršuje esančius rezultatus, todėl svarbu, kad vartotojai žinotų, kokie kriterijai naudojami pasiūlymams reitinguoti, ir kad jiems būtų atskleista, jog už tai, kad produktas užimtų aukštesnę poziciją reitinguose, buvo sumokėta.

Naujas reguliavimas: vartotojai turės būti informuojami apie pagrindinius kriterijus, lemiančius reitingą. Pavyzdžiui, ar buvo reitinguojama pagal kainą, vartotojų įvertinimus ar pagal kitokių kriterijų derinį. Taip pat bus privaloma aiškiai nurodyti, kada paieškos rezultatų reitingai yra grindžiami mokėjimais, gautais iš reitinguose nurodytų prekybininkų.

Vartotojų atsiliepimų skaidrumas.

Problema: priimdami sprendimą dėl pirkimo vartotojai vis dažniau pasikliauna kitų vartotojų atsiliepimais ir rekomendacijomis, tačiau internetinėse svetainėse paskelbti atsiliepimai ne visada yra iš tikrųjų parašyti kitų vartotojų.

Naujas reguliavimas: pateikti ar pavesti kam nors pateikti netikrus atsiliepimus ar kaip nors kitaip manipuliuoti vartotojų atsiliepimais (pavyzdžiui, skelbti tik teigiamus atsiliepimus, o neigiamus ištrinti) direktyva griežtai draudžia. Prekiautojai galės teigti, kad atsiliepimus pateikė tikri vartotojai, tik tada, kai imsis priemonių tam patikrinti, pavyzdžiui, patikrins, kad atsiliepimus pateikia tik vartotojai, nusipirkę ar pasinaudoję prekėmis ar paslaugomis. Prekiautojai, skelbiantys vartotojų atsiliepimus, taip pat turės paaiškinti, kaip jie užtikrina, kad atsiliepimai būtų gauti iš tikrų vartotojų.

Kainos individualizavimas.

Problema: remdamiesi vartotojų pirkimų istorija ar lankomais tinklalapiais, prekiautojai gali naudoti algoritmus, kurie nustato, ar vartotoją domina tam tikra prekė, ir jeigu atsakymas yra teigiamas, prekiautojai padidina prekės ar paslaugos kainą.

Naujas reguliavimas: siekiant užtikrinti, kad vartotojai žinotų apie riziką, jog pateikta kaina gali būti padidėjusi dėl algoritmo, jie turės būti informuojami apie tai.

Draudimas perpirkti bilietus į renginius, įsigytus naudojant specialias technologijas.

Problema: prekiautojai gali naudoti robotus (angl. bots) perkant bilietus internetu į kultūros ir sporto renginius (pavyzdžiui, futbolo, krepšinio rungtynes, koncertus) ir taip išvengti renginių organizatorių nustatyto maksimalaus bilietų kiekio vienam pirkėjui limito. Įgijus monopoliją, dirbtinai padidinama bilietų vertė ir vartotojui parduodama už didesnę nei pirminė kainą.

Naujas reguliavimas: prekiautojams bus draudžiama perparduoti bilietus į renginius, pirktus naudojant specialias technologijas. Taigi, vartotojai galės įsigyti renginio bilietus už sąžiningą kainą ir bus užkirstas kelias pirminio bilietų pardavėjo nustatytų limitų ar kitų taisyklių pažeidimams.

Prekių kainų sumažinimo mechanizmas.

Problema: internetinės parduotuvės dažnai reklamuoja prekes su tam tikra nuolaida, tačiau iš tikrųjų „sumažinta“ kaina yra tokia pati kaip įprasta kaina, nes prekiautojas ją padidino prieš paskelbdamas apie kainos sumažinimą.

Naujas reguliavimas: kas kartą sumažinant kainą, prekiautojai kaip orientaciją privalės nurodyti mažiausią kainą, taikytą per bent 30 dienų laikotarpį iki pranešimo apie kainų mažinimą. Reguliavimas nebus taikomas greitai gendantiems produktams ar prekinę vertę greitai prarandantiems daiktams dėl jų specifikos.

Akivaizdu, kad „Omnibus“ direktyva įneš daugybę naujovių į verslo pasaulį. Vartotojų teisių pažeidimai nuo šiol bus susiję su daug didesne rizika negu anksčiau. Siekdami užtikrinti atitiktį direktyvai, prekiautojai turės iš esmės peržiūrėti internetinės svetainės naudojimosi sąlygas, informacijos teikimo būdus ir reklamos bei komunikacijos strategijas.

Dabar itin svarbu atidžiai stebėti, kaip valstybės narės pasirinks pritaikyti direktyvą savo teisinėse sistemose – valstybių pasirinktas reguliavimas gali ne visiškai sutapti su direktyva, gali būti netgi griežtesnis. O susipažinus su teisiniu reguliavimu, nedelsti ir iš karto pradėti ruoštis direktyvos įsigaliojimui.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt