Verslo pozicija

2021.09.28 12:09

Tomas Pulikas. Suplanavote pirkti būstą − planuokite ir pinigų jam įrengti

Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius2021.09.28 12:09

Jei ne jūs pats, greičiausiai kas nors iš jūsų artimųjų, draugų ar kolegų gyvena įkurtuvių naujuose namuose nuotaikomis. Pastaraisiais metais Lietuvoje nuperkama itin daug įvairaus nekilnojamojo turto, o butų pardavimai muša ligi šiol buvusius rekordus. Pasiūlos trūkumas, kai dėl pandemijos buvo pristabdyti nauji objektai, o paklausa sparčiai išaugo, turėjo įtakos būsto kainų augimui.

Dažniau renkasi naują statybą

Augusi nekilnojamojo turto paklausa didino kainas rinkoje bei būsto paskolų sutarčių skaičių. „Swedbank“ duomenys rodo, kad šiuo metu maždaug kas antras su būsto paskola įsigyjamas būstas Lietuvoje yra naujausios, 2019–2020 m. statybos. Įdomu pastebėti, kad ši statistika šiek tiek išsiskiria Baltijos šalių kontekste. Mūsų šalies gyventojai įsigyti naujausios statybos būstą renkasi kur kas dažniau nei šalių kaimynių gyventojai Estijoje ir Latvijoje.

Ką realybėje reiškia įsigyti naujos statybos būstą Lietuvoje? Turbūt pirmiausiai į galvą šovusios mintys − būsite pirmieji buto gyventojai ir galėsite suplanuoti ir įsirengti jį pagal savo poreikius. Tačiau kartu tai reiškia ir papildomas išlaidas, ir laiką. Neretai naujakuriai, kantriai taupę paskolos pradiniam įnašui, būsto įrengimo klausimą palieka antrame plane ir vėliau dėl to patiria papildomų rūpesčių.

Įrengimo išlaidas irgi reikia planuoti

Būsto pirkimas dažnam gyventojui yra vienas didžiausių gyvenimo pirkinių, todėl natūralu, kad daugiau dėmesio skiriama renkantis miesto rajoną, aplinkinę infrastruktūrą ar namo ypatybes. Kur kas rečiau galvojama apie tokias „smulkmenas“ kaip apdailos darbų kainos, reikalingi baldai ar buitinė technika. Šitokia veiksmų seka, t. y. pirmiausia, susitaupyti, išsirinkti ir įsigyti būstą, o paskui galvoti, kaip jį įsirengti ar apstatyti, tik padidina būsimą rūpesčių naštą.

Praktika rodo, kad nusprendus įsigyti naujos statybos būstą, reikia iš karto planuoti ne tik pradinį įnašą, kurio prireiks paskolai gauti, bet ir paties buto, kotedžo ar namo įrengimą. Arba tiksliau – išlaidas, kurių gali tam prireikti.

Priešingu atveju gali tekti kurį laiką gyventi be užuolaidų, spintos, šviestuvų ar lovos, taip pat paliekant dalį daiktų ir drabužių perkraustymo dėžėse. Paprastai tie, kurie sąmoningai nusprendžia pasirinkti tokį variantą, iki galutinio įrengimo ir komfortiško gyvenimo užtrunka gerokai ilgiau nei įsivaizdavo prieš tai.

Tokia kasdienybė gali gerokai sumažinti džiaugsmą naujais namais, kai vargina nesibaigiantis chaosas ir besitęsiantys statybiniai darbai ar baldų trūkumas. Aišku, pasinaudojus papildomu finansavimu, pavyzdžiui, vartojimo paskola namų įsirengimui, rūpesčių laikotarpį galima gerokai sutrumpinti. Tik tokiu atveju įsivertinkite ar papildomos paskolos įmokos netaps našta. Jei vis tik galvojate, kad jas mokėti taps sudėtinga, geriau vartojimo paskolą atidėkite geresniems laikams.

Kaip sumažinti išlaidas būsto įrengimui

Net ir kruopščiai skaičiuojant, kiek gali kainuoti naujo būsto įrengimas, reikia nepamiršti, kad medžiagų ir darbų kainos galiausiai bus didesnės. Tą patvirtina ir faktas, kad pastaruoju metu kartu su būsto kainomis sparčiai pabrango įvairios statybinės medžiagos. Be to, itin aktyvi NT rinka reiškia dar ir tai, kad susitarti su meistrais dėl palankesnių darbų įkainių gali būti sunku.

Norint sumažinti būsto įrengimo išlaidas, reikėtų iš anksto paieškoti galimų alternatyvų. Pavyzdžiui, neskubėti atsisakyti jau turimų baldų ar daiktų ir stengtis juos pritaikyti naujuose namuose. Gal kartais užteks pakeisti keletą interjero detalių ir baldų? Arba galbūt galima turimus baldus atnaujinti taip, kad jie kuo puikiausiai derėtų prie naujo būsto?

Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, vis labiau populiarėja daiktų pirkimas iš antrų rankų, kai norimus ir puikiai tinkančius apynaujus baldus galima įsigyti gerokai pigiau iš kitų žmonių. Tikiu, kad daliai šalies gyventojų tai nėra naujiena. Remiantis „Swedbank“ apklausomis, lietuviai yra vis labiau suinteresuoti įsigyjamo būsto įtaka aplinkai − į tai linkę atsižvelgti maždaug 8 iš 10 gyventojų.

Tai ne tik skatina tvarų gyvenimo būdą, bet ir padeda išleisti mažiau pinigų. Galite apsispręsti, kurie pirkiniai jums svarbiausi ir norite įsigyti juos naujus, o kurie bus mažiau naudojami ar ne tokie svarbūs kasdienybėje. Šie pasirinkimai ypač padės tiems, kuriems pradiniam paskolos įnašui taupyti prireikė daugiau laiko, o būsto pirkimo atidėti jau nebesinori.

Kita vertus, jei finansiškai nesate pasiruošę, nereikėtų stengtis bet kokiomis išgalėmis įsigyti būsto. Įvertinkite, kiek papildomai finansų dar jums gali reikėti sukaupti, sudarykite planą ir jo kryptingai laikykitės. Vadovaukitės taisykle, kad blogo meto įsigyti nuosavam būstui nėra – jį pirkite tada, kai iš tiesų turite tam poreikį ir esate pasiruošę finansiškai įvairioms su tuo susijusioms išlaidoms.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt