Verslo pozicija

2021.09.28 11:30

Eglė Šiugždinytė. Ar nuotolinė mediacija užkerta kelią taikiam ginčo išsprendimui?

Eglė Šiugždinytė, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja, mediatorė2021.09.28 11:30

Šiomis dienomis, kai pandemija visuomenę išmokė daugelį dalykų, kaip antai užsiregistruoti pas gydytoją, apdrausti savo turtą ar save, sudaryti nuotolines sutartis, mokytis nuotoliniu būdu ir atlikti kitus veiksmus, neiškėlus kojos iš namų, pasitelkus informacines ir elektroninių ryšių technologijas, natūralu, kad ir dalis ginčų sprendimų persikėlė į nuotolį.

Paminėtina, kad teisminių ginčų sprendimas nuotoliniu būdu nėra naujiena, tokį ginčo sprendimo būdą numato tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, tiek Teisingumo ministro tvarkos dėl galimybės užtikrinti proceso dalyvių ir liudytojų dalyvavimą teismo posėdyje, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Tačiau nors paminėtos normos buvo galiojančios iki karantino, jos praktikoje buvo retai taikomos. Paskelbus karantiną, teismams reikėjo kelių mėnesių, kol bylos buvo pradėtos nagrinėti nuotoliniu būdu.

Mediacijos įstatymas taip pat numato, jog civilinių ginčų mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. Tačiau, lyginant su teisminiais ginčais, mediacijos procese šio įstatymo nuostatos buvo taikomos ir iki pirmojo karantino, kadangi mediacija dėl savo neformalumo yra ypač imli informacinėms ir elektroninių ryšių technologijoms.

Mokslinėje literatūroje nemažai diskutuojama apie mediacijos paslaugų teikimą nuotoliniu būdu. Vieni mano, jog tai gali būti sėkmingas būdas spręsti ginčus, ypač, kai ginčo šalys negali būti vienoje patalpoje. Kiti teigia, jog mediacija nuotoliniu būdu apskritai negali būti leidžiama. Tačiau pasaulinė pandemija privertė mus visus atidžiai pažvelgti į šias normas ir iš naujo įvertinti nuotolinę mediaciją.

Tam tikri nuotolinės mediacijos aspektai tiek mediatoriui, tiek ginčo šalims turi reikšmingos naudos, palyginus su tiesiogine mediacija. Anksčiau nuotolinė mediacija buvo rečiau pasirenkama, kadangi technologijos nebuvo taip ženkliai išvystytos kaip dabar bei vyravo gajus įsitikinimas, jog gyvas bendravimas yra daug efektyvesnis.

Dažniausiai nuotolinė mediacija vyksta, naudojant vaizdo skambučio programą. Taip pat gali vykti kalbantis telefonu, susirašinėjant elektroniniais laiškais ar naudojant susirašinėjimo programas.

Nuotolinė mediacija ginčo šalims sukelia mažiau įtampos ir streso. Pasitaiko atvejų, kai mediacijoje viena iš dalyvaujančių šalių, ar jos atstovas būna labiau dominuojantys ir savo pasisakymais bandantys įbauginti kitą ginčo šalį. Tokie veiksmai kitą ginčo šalį išbalansuoja, sukuria neigiamą aplinką.

Kartais ginčo šalims ir buvimas tame pačiame pastate kelia įtampą, nerimą ir stresą. Užtenka vien tik pamatyti ginčo šalims vienai kitą ir atgyja nemalonūs prisiminimai, kurie dar labiau paaštrina konfliktinius santykius. Tokie veiksniai dažniausiai turi neigiamos įtakos taikiam ginčo išsprendimui.

Šalis skiriantis ekranas dažniausiai sumažina nereikalingą ar daug laiko reikalaujantį neverbalinį bendravimą bei sumažina stresą, susijusį su pernelyg agresyviais pasisakymais „akis į akį“. Taikant nuotolinę mediaciją, ginčo šalys gali jausti mažiau nerimo, jaustis saugesnėmis ir būti ramios, kad bus išklausytos, nes mediatorius kuruojantis procesą, gali ginčo šalies pasisakymo metu, išjungti kitos ginčo šalies mikrofoną ir tokiu būdu mediatorius užtikrina, jog visos pusės bus išklausytos. Toks mediacijos vedimo būdas gali būti labai naudingas tais atvejais, kai kyla labai didelės emocijos ir yra daug nuoskaudų, pavyzdžiui, skyrybų procese.

Vienas iš esminių nuotolinės mediacijos pranašumų yra tai, kad yra daug lengviau suderinti mediacijos susitikimo laiką su ginčo šalimis. Nuotolinė mediacija suteikia galimybę turintiems negalią, silpnos sveikatos, keliaujantiems, esantiems įkalinimo įstaigoje ar užsienyje gyvenantiems asmenims dalyvauti mediacijoje, kadangi mediaciją galima vykdyti iš bet kurio pasaulio krašto, turint galimybę pasinaudoti internetu ar telefonu. Be to, susitaupo kelionės laikas bei kelionės išlaidos, o tai yra ypač aktualu, jei mediacijos metu sprendžiamas verslo ginčas. Ginčas gali būti sprendžiamas ginčo šalims sutarus kokia programa bus naudojama, suderinus prisijungimo laiką, taip nepatiriant beveik jokių laiko ir finansinių sąnaudų, nei įprastai fiziškai atvykus į mediacijos sesijos vietą.

Kartais mediacijos procese yra reikalinga pasitelkti ekspertus. Įprastai jų tenka laukti mėnesį ir daugiau. Nuotolinė mediacija suteikia galimybę paspartinti eksperto dalyvavimą, nes jis turėdamas neužimtą valandą, neišvykęs iš savo biuro, gali prisijungti nuotoliniu būdu. Šiuo atveju ginčo šalims eksperto dalyvavimas įprastai kainuoja mažiau, nes nereikia atlyginti kelionės išlaidų bei ginčas išsprendžiamas greičiau.

Be papildomų su kelionėmis susijusių išlaidų, nuotolinė mediacija gali būti suplanuota greičiau nei tiesioginė mediacija. Rūpesčių, tokie kaip vaikų, augintinių priežiūra, prašymo dėl laisvo darbo laiko pateikimas darbdaviui ir baimė, ar darbdavys tenkins tokį prašymą ir kiti asmeniniai reikalai, sumažėja, nes ginčo šalių buvimo vieta gali būti asmens darbo vieta, ar bet kuri vieta pietų pertraukos metu, namai ar kita patalpa, kurioje galima privačiai ir netrukdomai pašalinių asmenų bei garsų, prisijungti prie nuotolinės mediacijos. Svarbiausias aspektas, kad ginčo šalys turėtų tinkamai veikiančias elektronines priemones (kompiuterį, išmanųjį telefoną, planšetę), internetą, būtų pasikrovę mediacijoje naudojamus prietaisus, būtų susipažinę su mediacijoje naudojama programa.

Dažniausiai mediacijoje naudojamos tokios programos kaip: „Zoom“, „Google Meet“, „Teams“, kurios yra nemokamos ir lengvai prieinamos kiekvienam. Minėtos programos suteikia galimybę mediacijos metu naudotis „lenta“, kurioje gali būti surašytos ginčo šalių idėjos, pasidalinti ekranais ir taip parodyti turimus dokumentus.

Neabejotina, kad nuotolinė mediacija šiuolaikiniame pasaulyje yra puikus būdas spręsti ginčus, tačiau ji turi ir tam tikrų minusų. Vienas iš esminių minusų, kad ne visos ginčo šalys turi galimybę įsigyti technologijas arba neturi pakankamai įgūdžių sklandžiai jomis naudotis. Neretai techniniai nesklandumai užklumpa ir asmenis, kurie puikiai moka naudotis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, pvz., esant silpnam interneto ryšiui ar jam dingus. Naudojant technologijas kyla sunkumų dalijantis ne skaitmeniniais dokumentais, dingsta galimybė kalbėti tarpusavyje. Nuotolinėje mediacijoje ginčo šalys turi būti kantrios proceso ir kitos šalies atžvilgiu.

Kai kurie pranašumai, kuriuos paprastai suteikia tiesioginė mediacija, prarandami nuotolinės mediacijos metu. Tiesioginė mediacija leidžia šalims diskusijoje naudoti kūno kalbą. Kūno kalba ir tonas yra svarbūs komponentai idėjoms perduoti ir derėtis. Pašalinus šį komponentą gali kilti sunkumų, nes kartais reikia, kad asmenys pažiūrėtų vieni kitiems į akis. Tiesioginis bendravimas yra labai svarbus, kai taikoma terapinė arba transformacinė, t. y. santykį keičianti mediacija, kadangi vykdant mediaciją nuotoliniu būdu gali įvykti nesusikalbėjimai tarp ginčo šalių, o tai lemia, kad ginčo šalys mažiau pasitiki viena kita bei mediatoriumi.

Vienas iš svarbiausių mediacijos principų yra konfidencialumas. Šis principas reiškia, kad kas yra pasakyta mediacijoje yra konfidencialu. Nors ginčo šalys prieš mediaciją yra supažindinamos su šiuo principu ir jos sutinka jo laikytis, tačiau vykdant nuotolinę mediaciją, mediatorius negali garantuoti, kad šalia ginčo šalies nėra kitų asmenų arba, kad pačios ginčo šalys slapta nedaro garso ar vaizdo įrašų. Be to, didėjant kibernetinių įsilaužimų atvejų, kyla grėsmė, kad mediacijos procese pasakyta informacija gali būti žinoma ir tretiesiems asmenims.

Ginčo šalies netinkamai parinkta aplinka nuotolinėje mediacijoje, kuri vykdoma vaizdo skambučiu gali turėti neigiamos įtakos ginčo išsprendimui. Pvz.; Jeigu vykdant mediaciją dėl skyrybų, už vienos iš ginčo šalių nugaros, būtų matomos nuotraukos, kuriose yra užfiksuotas sutuoktinis su nauju partneriu. Akivaizdu, kad tokie matomi vaizdai gali supykdyti, sužadinti principus, atgaivinti nuoskaudas ir tai gali lemti, jog ginčas nebus išspręstas.

Svarbu paminėti, kad nuotolinėje mediacijoje tradicinės mediacijos technikos yra perkeliamos į virtualią erdvę ir mediatoriaus funkcijos išlieka tokios pačios. Vadinasi, lygiai taip pat kaip ir tiesioginės mediacijos atveju, mediatorius nusprendžia kokias technikas naudoti ir kokį mediacijos modelį taikyti.

Taigi, taikus ginčo sprendimas gali būti pasiektas tiek tiesioginėje, tiek nuotolinėje mediacijoje. Svarbiausia yra parinkti tinkamiausią mediacijos vedimo būdą. Įprastai, vertinimą, kokiu būdu bus organizuojama mediacija, atlieka mediatorius susipažinęs su ginčo medžiaga. Nors neabejotinai kyla problemų vykdant mediaciją nuotoliniu būdu, tačiau pažymėtina, kad nuotolinė mediacija turėtų būti vertinama ne kaip grėsmė, o kaip galimybė greičiau, pigiau, mažesnėmis neigiamų emocijų sąnaudomis išspręsti ginčą, o svarbiausia, kad nuotolinė mediacija gelbėja ypatingose situacijose kaip karantinas, kai reikia greito ginčo išsprendimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt