Verslo pozicija

2021.09.17 10:46

Virginija Žygienė. Ar yra ko pasimokyti iš Japonijos gyventojų?

Virginija Žygienė, Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos viešųjų ryšių vadovė2021.09.17 10:46

Tokijo olimpinės žaidynės įsimintinos ne tik dėl to, kad dėl pandemijos jos vyko be žiūrovų stadionuose. Olimpiada tapo išskirtine ir dėl olimpinių medalių, kurie buvo pagaminti tik iš pasenusių elektroninių prietaisų, tokių kaip išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai. Ar yra ko Lietuvai pasimokyti iš Japonijos gyventojų?

Japonija prieš olimpines žaidynes, turėjusias įvykti dar pernai, paskelbė, kad sportininkai bus apdovanojami olimpiniais medaliais, pagamintais iš perdirbtų elektroninių prietaisų išgautos žaliavos. Nacionalinė kampanija senai elektronikai surinkti vyko dvejus metus, o joje dalyvavo net 90 proc. Japonijos miestų, kaimų ir miestelių.

Tarp Tokijo medalio projekto dalyvių buvo šalies vyriausybė, savivaldybės, bendrovės, mokyklos ir kitos bendruomenės. Ir, jei projekto pradžioje 2017 metų balandį dalyvavo apie 600 savivaldybių, pasibaigus kampanijai, 2019-ųjų kovo mėnesį, jų jau buvo daugiau nei 1 600.

Šios kampanijos metu buvo surinkta beveik 79 000 tonų smulkių elektroninių prietaisų, tarp jų – 6,21 mln. mobiliųjų telefonų. Iš smulkios elektronikos atliekų buvo išgauta 32 kilogramai (kg) aukso, 3 500 kg sidabro ir 2 200 kg bronzos – pakankamai žaliavų, kad būtų pagaminta 5 000 aukso, sidabro ir bronzos medalių. Panaudoti išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai, kiti smulkūs elektroniniai įrenginiai įgijo antrą gyvenimą, o ne atsidūrė sąvartynuose ar buvo sudeginti.

Svarbi žinutė

Dėl pandemijos metais vėliau nei turėjo įvykti Tokijo olimpines žaidynes suorganizavusi Japonija parodė pasauliui puikų pavyzdį, kaip dėl svarbaus tikslo visuomenės nariai gali susivienyti ir bendradarbiauti. Aišku, to neįvyko be viešųjų ryšių kampanijos ar lengvai pasiekiamų elektronikos atliekų surinkimo taškų.

Ši Rytų Azijos valstybė taip pat įtikinimai pasiuntė šalies gyventojams svarbią žinutę, kad elektroninės atliekos yra tikras naudingų žaliavų lobis. Juk vien telefone yra apie 60 svarbių išteklių – nuo kobalto ir vario iki brangiųjų žemės metalų, tokių kaip auksas ir sidabras. Išmaniesiems telefonams nepatekus pas atliekų tvarkytojus, milijardų vertės metalai nusėstų sąvartynuose arba būtų sudeginami.

Atliekų surinkimas ir iš jų išgautų žaliavų pakartotinis panaudojimas tampa vis svarbesnis. Kodėl? Pirmiausia reikėtų paminėti kasmet augantį naujų elektronikos įrenginių srautą, kurį skatina technologinės naujovės, mažas įrenginių remonto lygis ar didesnės gyventojų galimybės įsigyti naują gaminį. Tačiau duomenys apie itin mažą šių atliekų perdirbimą pasaulyje tikrai yra iškalbingi ir tai yra antras svarbus veiksnys dėl pakartotinio gaminių naudojimo.

Jungtinės Tautos (JT) skelbė, kad iš 2019 metais pasaulyje sukauptų 53,6 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų (iš jų 12 mln. tonų sukaupė vien Europa) tebuvo perdirbta 17,4 procento. Atliekų buvo penktadaliu daugiau nei prieš penkerius metus, o iki 2030 metų šis kiekis (įrenginių, kuriuose yra baterija, akumuliatorius ar kištukas elektrai) gali išaugti iki 74 mln. tonų.

Lietuvoje vartojimas irgi auga. Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, 2019 metais gamintojai ir importuotojai patiekė Lietuvos rinkai 39,5 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos – dešimtadaliu daugiau nei 2018-aisiais ir beveik ketvirtadaliu (23 proc.) daugiau nei 2016-aisiais. Dar dalis elektronikos į rinką pateko nelegaliai, buvo įsigyta užsienyje internetu ir neapskaityta.

Ar yra ko pasimokyti?

Rodos, Japonijos pavyzdys galėtų būti įkvepiantis projektams nacionaliniu mastu Lietuvoje. Tačiau ir dabar panašūs projektai vyksta. Tikriausiai daugelis pamename laikus, kai daugelį metų aplinkosauginė akcija „Darom“ pritraukdavo šimtus tūkstančių žmonių iš įvairių šalies vietų. Kai, rodėsi, akcija rinkti atliekas išsikvėpė, ji atrado naujų formų, kaip toliau pamažu įtraukti piliečius šį aplinkosauginį judėjimą.

Taigi, aplinkosauginiai projektai nėra nustumiami į kampą, atvirkščiai – jų svarba ir matomumas tik auga. Pavyzdžiui, Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija bei Gamintojų ir importuotojų asociacijos aplinkosauginis projektas „Mes rūšiuojam“ per dešimt veiklos metų išaugino mokslo ir ugdymo įstaigų bendruomenę iki beveik 1 900 dalyvių, visoje Lietuvoje renkančių elektros ir elektroninės įrangos bei nešiojamųjų baterijų atliekas. Bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“ vežė atliekas iš projekto dalyvių mažiausiai 10 000 kartų.

Tačiau pasimokyti iš Japonijos visuomenės tikrai yra ko. Pirmiausia – požiūrio ir atsakomybės.

Turime pripažinti, kad toli gražu ne visi gamintojai ir importuotojai yra atsakingi, t. y., vykdo pareigą finansuoti elektronikos įrenginių atliekų Lietuvoje surinkimą ir perdirbimą, šviesti visuomenę ir atlikti kitas pareigas. Deja, bet vis dar gajus požiūris, kad galiu sutaupyti kitų sąskaita, kol nepričiupo kontroliuojančios institucijos. Ir tai vyksta įmonėms viešai deklaruojant jų požiūrį į tvarumą ir ekologiją.

Lietuva jau daugelį metų nevykdo Europos Sąjungos Direktyvos ir Lietuvos Vyriausybės numatytų buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos perdirbimo užduočių. Oficialūs duomenys rodo, kad 2019 metais Lietuvoje buvo surinkta ir perdirbta 39,5 proc. buityje naudojamos elektronikos atliekų vietoj reikalaujamų 60 procentų. Nuo užduočių po 10-15 procentinių punktų kasmet buvo atsiliekama 2018-2016 metais.

Užduočių vykdymas nėra tik skaičiai „Excel“ lentelėje. Užduotys reiškia, kad kiekvienas gamintojas ir importuotojas (ar tai būtų stambus mažmeninės prekybos tinklas, ar buitinės technikos parduotuvėlė) nesikrato atsakomybės ir, kaip priklauso, investuoja į visuomenės švietimą, finansuoja infrastruktūrą (kuria atliekų surinkimo vietas), perdirbimą, naujų darbo vietų steigimą, pagaliau moka mokesčius valstybei, o ne dirba šešėlyje.

Ir šiais laikais, kai su jauduliu stebime žmogaus veiklos neigiamą įtaką klimato kaitai, būtų kvaila apsimetinėti, kad nesuprantame ar nematome, koks gali būti svarbus kiekvieno juridinio ar fizinio asmens indėlis. Norisi tikėtis, kad visi vengiantys atsakomybės ir įsikibę archajiško požiūrio prabus jau šiandien.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt