Verslo pozicija

2021.09.10 15:35

Viktorija Tauraitė. Bazinių pajamų idėjos realizavimas yra (ne)įmanomas?

Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto ekonomikos doktorantė2021.09.10 15:35

Bazinės pajamos dar kitaip vadinamos besąlyginėmis bazinėmis pajamomis yra suprantamos kaip fiksuotos valstybinės išmokos kiekvienam šalies piliečiui, už kurias nereikėtų atidirbti. Besąlyginės bazinės pajamos Europos Sąjungos mastu dažnai yra apibrėžiamos remiantis keturiais pagrindiniais kriterijais: universalumu, individualumu, besąlygiškumu ir pakankamumu (piniginiu atžvilgiu).

Taikant minėtus kriterijus, yra atliekami bazinių pajamų eksperimentai. Pavyzdžiui, 2017–2018 m. Suomijoje 2000 bedarbių vietoje nedarbo išmokos buvo mokamos fiksuotos bazinės pajamos, kurios buvo gaunamos vieną kartą per mėnesį. Bazinių pajamų dydis buvo lygus 560 eurų. Išlaikant pagrindinę bazinių pajamų idėją, šiems eksperimento dalyviams buvo suteikiama galimybė (bet ne įpareigojimas) dirbti. Pagrindiniai tyrimo rezultatai: eksperimento dalyviai jautėsi psichologiškai geriau: laimingesni, atsipalaidavę. Akivaizdu, kad stabilumo jausmą jiems suteikė fiksuotos, periodiškai gaunamos bazinės išmokos. Visa tai papildomai sudarė sąlygas, jog eksperimento dalyviai galėjo labiau realizuoti save darbo rinkoje, nebijant permainų profesiniame lygmenyje.

Kita šalis, kurioje yra vykdomas bazinių pajamų eksperimentas – Vokietija. Eksperimente dalyvauja 122 dalyviai, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. trejus metus kas mėnesį bus mokamos bazinės pajamos, lygios 1200 eurams. Nors eksperimento dalyviai nėra įpareigoti papildomai dirbti ar kitaip įsitraukti į darbo rinką, tačiau jiems išlieka reikalavimas reguliariai informuoti apie savo gyvenimo pokyčius, įpročius ir nuostatas. Taip pat yra stebimi eksperimento dalyvių pokyčiai organizme, paimant plaukų mėginius ir nustatant streso hormono lygį organizme.

Remiantis atliekamais bazinių pajamų eksperimentais, galima daryti išvadą, kad pagrindinė nauda – finansinio stabilumo suteikimas, kuris suteikia teigiamas paskatas nebijoti iššūkių darbo rinkoje. Viso to teigiamos pasekmės gali būti susijusios su asmens karjera, savirealizacija darbo rinkoje, kuri turėtų teigiamą poveikį tiek mikroekonominiame, tiek makroekonominiame lygmenyse.

Vis dėlto, pagrindinis bazinių pajamų eksperimento (arba ilgalaikio projekto) trūkumas yra finansiniai kaštai. Akivaizdus to pavyzdys yra Šveicarijos atvejis. 2016 m. Šveicarijoje buvo skelbiamas referendumas dėl bazinių pajamų mokėjimo. Buvo skelbiama, kad visiems šalies gyventojams būtų mokama po 2000 eurų. Atlikus ekonominius skaičiavimus, paaiškėjo, kad šio plano įgyvendinimas Šveicarijos Vyriausybei būtų kainavęs apie 167 mlrd. eurų, t. y. beveik tris kartus daugiau nei tuometinis vyriausybės biudžetas. Tokiu atveju viena iš galimų išeičių yra padidinti mokesčius ir surinkti trūkstamas lėšas į valstybės biudžetą. Vis dėlto, vykdant tokio pobūdžio politiką, būtų sumažintas teigiamas bazinių pajamų efektas.

Akivaizdu, kad visuotinės bazinės pajamos yra įdomus reiškinys, kuris turėtų būti plačiau ir išsamiau diskutuojamas įvairiuose lygiuose: darbuotojų bei darbdavių. Žinoma, siekiant realizuoti tokį reiškinį, prieš tai reikėtų atlikti socialinio ir ekonominio pobūdžio eksperimentą, kaip buvo atlikta Suomijoje ir šiuo metu atliekama Vokietijoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.