Verslo pozicija

2021.09.08 13:06

Naglis Vyšniauskas. Verslo rizikų kompasas: žaliavų ir komponentų tiekimo trikdžiai toliau kiša pagalius į pasaulinės ekonomikos ratus

Naglis Vyšniauskas, finansų maklerio įmonės „DeRISK Business Solutions“ vadovas2021.09.08 13:06

20 metų trukęs JAV karas Afganistane baigėsi. Deja, vertinant istorines aplinkybės, čia pasiliekanti sau priešiškų jėgų turinti valdžia bei galimą susiskaldymo regione tikimybę kelianti pasaulinė politika, gali neraminti naftos rinką.

Paneigiant ankstesnes analitikų prognozes dėl spartaus globalios ekonomikos atsigavimo, pasaulinės žaliavų ir komponentų tiekimo grandinės toliau stagnuoja, pratęsiančios prognozuotą Vokietijos ir kitų Europos šalių ekonomikos atsigavimo datą. Tiekimo trikdžius paaštrina ir arši Kinijos nulinės COVID-19 tolerancijos politika. Su prekių deficitu ir aukštomis transporto kainomis taip pat kovojančiam Lietuvos verslui tenka priimti dar vieną iššūkį – atlaikyti ekonominį Kinijos kerštą dėl Lietuvos pozicijos Taivano atžvilgiu.

Baigėsi 20-metį trukęs JAV karas Afganistane

Iš Afganistano išskridus paskutinėms JAV pajėgoms, Azijos šalis įžengė į naują erą – baigėsi 20 metų trukęs karas su Jungtinėmis Valstijomis. Nors pajėgos ir paliko Afganistaną, JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo administracija ne kartą pasisakė nepasitikintys Talibanu, tačiau teigia, kad bus vykdomas diplomatinis bendradarbiavimas, siekiant padėti čia likusiems amerikiečiams, norintiems palikti šalį. Jungtinės Tautos ir J. Bidenas ragina naująją Afganistano vyriausybę užtikrinti saugų afganų judėjimą ir ginti žmogaus teises. Nepaisant to, kad JAV išvyko ir Kabulo kontrolę rugpjūčio 15 d. perėmė Talibanas, ramybės regione tai negarantuoja – Talibanas privalės susidoroti su vienu didžiausių savo priešininkų – teroristine grupuote ISIS-K, praneša „USA TODAY“.

Per pastarąsias 18 dienų iš Afganistano buvo evakuota 123 tūkst. civilių, apie 6 tūkst. evakuotųjų – JAV piliečiai. Apie 300 šalyje likusių amerikiečių nurodė J. Bideno administracijai, kad nori palikti šalį.

„Valstybės sekretorius toliau vadovaus deryboms su mūsų tarptautiniais partneriais, siekiant užtikrinti saugų visų likusių amerikiečių, sąjungininkų iš Afganistano ir užsienio piliečių, norinčių išvykti iš Afganistano, išvažiavimą“, – sakoma J. Bideno pareiškime.

„K“ ISIS-K pavadinime nurodo „Khorasan“ – tai „Islamo valstybė Irake“ ir Sirijos filialas Pakistane ir Afganistane, kur JAV vadovaujamos pajėgos nuo 2001 m. kovojo su Talibanu ir „Al Qaeda“ kovotojais. ISIS-K figūruoja ir žiaurių sprogdinimų Kabulo oro uoste, kurių metu žuvo 13 JAV tarnybos narių ir 169 Afganistano civiliai, kontekste. ISIS-K mano, kad savo žiaurumu žinomas Talibanas nepakankamai pamaldžiai laikosi islamo. Abi kovotojų grupuotės reguliariai puola viena kitą, dar 2019 m. „USA TODAY“ informavo vyresnysis JAV žvalgybos pareigūnas.

Pokyčiai Afganistane gali neigiamai paveikti naftos industriją

JAV centrinės vadovybės vadovo generolo Kennetho McKenzie duomenimis, Afganistane šiuo metu yra 2 tūkst. sunkiųjų ISIS kovotojų, iš kurių daugelį Talibanas paleido iš įkalinimo įstaigų. Pastarieji šiuo metu kelia grėsmę Talibano valdžiai. Kadangi Talibanas turi šalyje jam nepalankių jėgų, tikėtina, jog ginčai, tradiciškai ir taip neramiuose Viduriniuose Rytuose, tik didės. JAV pasitraukus iš regiono, politinė įtampa čia gali ir suaktyvėti, o šis regionas turi ženklią įtaką naftos kainoms.

Regione atgaunant valdžią Vakarams prieštaringoms jėgoms, įmanoma, jog neramumai gali paveikti ir aplinkines, naftos eksportu užsiimančias, šalis. Nors JAV ir pasitraukė iš Afganistano, politinė įtaka ir tam tikra priežiūra turės išlikti – tuo suinteresuota ir Europos Sąjunga. Jau dabar ES diskutuojama sekanti galima imigrantų krizė, o tai gali sukurti aplinką politiniam susiskaldymui tarp valstybių Viduriniuose Rytuose ir atverti galimybes kardinaliems įvykiams bei ateities atakoms dideles pajamas generuojančioje naftos industrijoje. Istorijoje jau yra pasitaikę tokių įvykių – pavyzdžiui, 2019 m. rugsėjo 14 d. bepiločiai orlaiviai buvo naudojami užpulti valstybei priklausančią „Saudi Aramco“ naftos perdirbimo gamyklą Abkaike ir Khurais naftos telkinį Saudo Arabijoje. Jemeno husitų sukilėliai prisiėmė atsakomybę už išpuolį, jį motyvuodami įvykiais, susijusiais su Saudo Arabijos įsikišimu į Jemeno pilietinį karą. Konfrontacija tarp JAV, Saudo Arabijos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir jų išpuoliu kaltinamojo Irano paaštrino Persijos įlankos krizę. Ataka sukėlė didelius gaisrus „Saudi Aramco“ gamykloje, kurie, pasak Saudo Arabijos vidaus reikalų ministerijos, buvo užgesinti tik po kelių valandų. Gamyklos patalpos buvo uždarytos remontui, o Saudo Arabijos naftos gavyba sumažėjo bene perpus ir sukėlė paniką naftos rinkose.

Tiekimo trikdžiai toliau smogia Vokietijos gamintojams

Toliau stagnuoja žaliavų ir komponentų tiekimo grandinės, taigi ankstesnių mėnesių analitikų prognozes dėl greito ekonomikos atsigavimo, panašu, neišsipildys. Vokietija, pagrindinis ES ekonomikos variklis, šiuo metu vis dar juda žemesniu bėgiu. Vokietijos centrinis bankas teigia, kad ekonomikos augimas bus lėtesnis nei tikėtasi. Žaliavų tiekimo problemos daro įtaką net tokioms Vokietijos bendrovėms kaip „Siemens“ ar BMW. „Siemens“ vadovas teigia, jog puslaidininkių ir kitų medžiagų trūkumas, tikėtina, užsitęs ilgiau nei iki 2022 m. ir taps nemenku stabdžiu Vokietijos ekonomikos atsigavimui, informuoja „Bloomberg“. Thomas Nuernbergeris, elektros variklių ir ventiliatorių gamintojo „ebm-papst“ pardavimo direktorius Mulfingene, teigia per savo karjerą nebuvęs tokioje situacijoje, kada vienu metu trūko tiek daug prekių. Pasak jo, tai yra sunkiausia situacija pasaulinėje tiekimo grandinėje, kurią jis kada nors matęs.

Remiantis „Bloomberg Economics“ duomenimis, birželio mėnesį Vokietijos gamyklos vis dar veikė maždaug 7 proc. žemesniu tempu nei prieš pandemiją, ypač atsiliko automobilių ir mašinų gamintojai. Pirmąjį pusmetį gana gerai išsilaikęs „Volkswagen AG“ šiandien tenkinasi ribota gamyba. Bendrovės automobilių pristatymas visame pasaulyje liepos mėnesį sumažėjo 19 proc. – tai buvo pirmasis reikšmingas mėnesio kritimas šiais metais. VW Volfsburgo gamykla, kurioje dirba apie 60 tūkst. žmonių, po vasaros pertraukos toliau veikia tik viena pamaina, o „Audi“, prie VW grupės pelno daugiausiai prisidedantis Vokietijos automobilių gamintojas, dar pratęsė vasaros pertrauką dviejose gamyklose Vokietijoje. „Daimler“ ir BMW taip pat įspėjo apie lustų trūkumą.

Žaliavų tiekimo problemos neapsiriboja tik automobilių pramone. Pavyzdžiui, sportinių prekių „Adidas“ ir „Puma“ prekių ženklai nukentėjo nuo gamyklų uždarymo Vietname po ten įvykusio COVID-19 protrūkio. Pranešama, kad ir leidykloms trūksta popieriaus ir kitų medžiagų, naudojamų knygų gamybai. Tuo tarpu dėl tikėtino Kinijos poreikio mažejimo, „Argus Media“ duomenimis, geležies rūdos kainos rugpjūčio mėnesį krito apie 25 proc., iš kurių didžiausias vienos dienos nuosmukis istorijoje – 13 proc. kritimas – fiksuotas rugpjūčio 19 d.

Bangas rinkoje kelia Kinijos nulinės COVID-19 tolerancijos politika

Situacijos tiekimo grandinėse nelengvina ir kiti atvejai – CNBC duomenimis, Kinija uždarė pagrindinį terminalą savo Ningbo-Zhoushan uoste, trečiame pagal judrumą uoste pasaulyje, po to, kai buvo nustatyta, kad vienas darbuotojas užsikrėtė koronavirusu. Toks žingsnis, tikėtina, darys dar didesnį spaudimą jau ir taip įtemptoms tiekimo grandinėms. Šiemet tai buvo jau antras kartas, kai šalis sustabdė veiklą viename pagrindinių savo uostų.

Dawna Tiura, pasaulinės tiekimo asociacijos „Sourcing Industry Group“ vadovė, sakė, kad tokia Kinijos pozicija sukels rimtų tiekimo grandinės padarinių.

„Kinija netoleruoja COVID-19 atvejų. Pakanka vieno žmogaus su teigiamu testo rezultatu, kad valstybė uždarytų uostą“, – CNBC rašė ji.

Kinijos valstybinės žiniasklaidos duomenimis, sustabdytos visos įeinančios ir išvykstančios paslaugos Meishano terminale Ningbo-Zhoushan uoste. Šis terminalas – raktas aptarnaujant siuntas į Europą ir Šiaurės Ameriką. Šiais metais tiekimo grandines jau ir taip sutrikdė laivybos konteinerių trūkumas ir Sueco kanalo incidentas. Birželį COVID-19 banga sukėlė sutrikimų ir Pietų Kinijos laivybos centruose, įskaitant pagrindinius Šendženo ir Guangdžou uostus. Konteinerių gabenimo iš Kinijos ir Rytų Azijos į Viduržemio jūros regioną kainos nuo vos prieš metus buvusių 2 tūkst. šiemet išaugo iki 13 tūkst. JAV dolerių už 20 pėdų jūrinį konteinerį, rodo „Freightos Baltic“ pasaulinis krovinių gabenimo konteineriais indeksas.

Jeigu transporto laivais kainos toliau ženkliai didės, išvysime esminį ir ilgalaikį poveikį eksportui. Konteinerių talpa greičiausiai brangs, o siuntėjai, tikėtina, perkels išlaidas vartotojams, kas dar labiau įkaitins pasaulinę infliaciją. Skaitmeninės analizės įmonės „Quantum Metric“ generalinis direktorius Mario Ciabarra sakė, kad mažmenininkai susidurs su daugybe nesklandumų, kurių vienas – atsargų problema. Tikėtina, jog greitu metu situacija tikrai negėrės, todėl verslai turėtų planuoti į ateitį reikiamų medžiagų pirkimus ir pasinaudoti hedžingo – kainų fiksavimo taktika.

Rizikos verslui pasireiškia ir kitaip

Praėjus kelioms dienoms po to, kai Australijos politikas Scottas Morrisonas paragino atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą dėl koronaviruso kilmės, 2020 m. balandį Kinijos kibernetiniai robotai pasklido Australijos vyriausybės tinkluose. Robotai atliko šimtus tūkstančių nuskaitymų, matyt, ieškodami pažeidžiamumų, kuriuos vėliau būtų galima išnaudoti, rašo „Bloomberg“.

Po ankstesnių Australijos vyriausybės tinklo nuskaitymų sekė kelis mėnesius trukę aktyvūs įsilaužimai, nukentėjo vyriausybės departamentai, įskaitant švietimą ir finansus, daugybė Australijos universitetų ir įmonių. Nors Pekinas neigė bet kokį savo indėlį, kibernetinio saugumo ekspertai didžiąją veiklos dalį nustatė sistemose, kurias naudoja Kinijoje įsikūrusios ar valstybės remiamos įsilaužėlių grupės. Neoficialiai trys su situacija susipažinę žmonės teigė, jog akivaizdu, kad už atakos stovi Pekino kibernetinė armija. Pasak ekspertų, susipažinusių su situacija, Pekino kerštas dėl pakartotinių Australijos raginimų atlikti tarptautinį tyrimą yra aiškus pavyzdys, kas gali nutikti, siekiant demaskuoti įtartinus Kinijos veiksmus.

Kinijos užsienio reikalų ministerija šiuos kaltinimus neigė, sakydama, kad Australijos vyriausybė ir žiniasklaida neteisingai apkaltino Kiniją įsilaužimu, remiantis nepakankamais įrodymais. Taip pat, pasak ministerijos, Kinija visada rėmė ir aktyviai dalyvavo moksliniuose tyrimuose ieškant koronaviruso sklaidos kilmės.

Australijos padėtis regione ir strateginė partnerystė su JAV, kuri ir toliau kovoja už dominavimą Azijoje, apsunkina ir taip netvirtus Austrijos ir Kinijos santykius, kurių dabartinis rezultatas – ne tik galimi kibernetiniai išpuoliai, bet ir dvišalės prekybinės represijos.

Kliuvo ir Lietuvai

Lietuva pastaruoju metu taip pat nėra Kinijos mėgstama valstybė dėl savo pozicijos Taivano atžvilgiu. Situaciją pablogino ir tai, kad į Pekino organizuojamą „17+1“ formato viršūnių susitikimą nuspręsta siųsti ne prezidentus ar premjerus, bet eilinius ministrus. Deja, tokia stipri politnė pozicija atsliepia Lietuvos verslui – stringa prekių tiekimas, blogėja verslo sąlygos.

Dėl liepą paskelbto Lietuvos sprendimo atidaryti Taivano atstovybę supykusi Kinija ėmėsi keršto – į Lietuvą sustabdyti krovininiai traukiniai, nebederinami nauji maisto eksporto leidimai. Tuo pačiu Kinijos valstybinė kreditų draudimų agentūra sumažino Lietuvos verslui kredito limitus ir pakėlė kainas, kas daro didelę įtaką daugeliui Lietuvos įmonių, perkančių žaliavas ir komponentus iš Kinijos. Jei Kinijos tiekėjai anksčiau suteikdavo kredito garantą 75 proc. krovinio vertei, dabar pastarieji iš Lietuvos įmonių reikalauja 50 proc. kainos siekiančio ar net didesnio avanso. Politinė įtampa tarp Lietuvos ir Kinijos Liaudies Respublikos Lietuvos verslams atsiliepia ir kitu kampu – Kinijos nepasitenkinimas pasiekė ir mediena prekiaujančias įmones, kurių produkcijos šiandien kinai nebeperka, tad pastaroji lieka nerealizuota.

Stiprėja JAV doleris

Tuo tarpu svarbiausia žaidėja už Atlanto – JAV – registruoja ženklų nedarbo lygio mažėjimą. Tai sutampa su infliacijos rodikliais ir panašu, kad Jungtinės Valstijos artėja prie monetarinės politikos griežtinimo.

JAV norą toliau judėti į priekį rodė ir JAV dolerio kursas, rugpjūtį sustiprėjęs iki 1,17, lyginant su pasiektu 1,22 lygiu birželio mėnesį. Tikėtina, kad JAV dolerio ir euro valiutos eis skirtingais keliais – JAV griežtinant monetarinę politiką, šioje didės palūkanų normos, kas galimai sustiprins ir JAV dolerį, o įtakos euro vertės smukimui toliau turės ES ekonomikos sunkumai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.