Verslo pozicija

2021.08.24 12:13

Tomas Paliulis. Investavimo palūkanų dydžiai: ką rodo jų svyravimai?

Tomas Paliulis, „Profitus“ rizikos skyriaus vadovas2021.08.24 12:13

Vertinant pirmo pusmečio sutelktinio finansavimo platformų (SFP) rezultatus, galime konstatuoti, kad toks investavimo būdas Lietuvoje tapo įprastu ir nebėra „alternatyva“ vadinamam klasikiniam investavimui.

Augant investuotojų skaičiui, natūralu, auga ir jų kompetencija bei žinios. Bent jau noras domėtis – tai tikrai. Vienas iš klausimų, kuriuos sau užduoda investuoti susiruošęs žmogus – kodėl taip skiriasi siūlomas uždarbis – SFP siūlomos palūkanos svyruoja nuo 5 iki 12 proc. ar net dar daugiau?

Lietuvoje SFP rinka vis labiau plečiasi ir šiuo metu jau yra pilnai susiformavusi tiek konservatyvių, tiek rizikingesnių projektų pasiūla. Investuojant į labiau konservatyvius projektus, t.y. mažos rizikos verslo paskolas – galima uždirbti nuo 5 procentų. Tuo tarpu didesnės rizikos projektai finansuojami 11 proc. ir didesnėmis palūkanomis. Ką reiškia mažesnis procentas?

Dažniausiai – investicijos stabilumą.

SFP veikla Lietuvoje griežtai reguliuojama ir prižiūrima Lietuvos banko, tad nors tai ir laikoma alternatyviu investavimo būdu – rizika mažai skiriasi nuo kitų finansų įstaigų (bankų ir unijų). Tokia priežiūra garantuoja gana objektyvų NT projektų rizikų vertinimą.

Pavyzdžiui, „Profitus“ platformoje skelbiami tik teigiamą rizikos profesionalų vertinimą gavę projektai. Kaip tai atrodo? Atliekant projekto vertinimą, analizuojamas paskolos gavėjas, jo reputacija, finansiniai rodikliai, verslo planas ir jo potencialas.

Taip pat visais atvejais numatomas pesimistinis verslo plano variantas, kuris suteikia galimybę įsivertinti projektą pasikeitus rinkos sąlygoms ar paskolos gavėjui susidūrus su finansiniais sunkumais.

Galiausiai vertinamos apsaugos priemonės.

Pagrindinė užtikrinimo priemonė yra nekilnojamojo turto įkeitimas. Įkeičiamo NT vertę nustatinėja nepriklausomi turto vertintojai. Tačiau jų vertinimas nėra vienintelis – būna, kai vertinime pateikta turto vertė skiriasi nuo realios rinkos situacijos. Tada jau SFP dirbanti ekspertų komanda įvertina nekilnojamąjį turtą papildomais metodais, nes, pavyzdžiui, jeigu vertintojai nustato didesnę nei rinkos vertę, tai gali lemti papildomas investicines rizikas.

Tik 3 iš 10 dėl finansavimo besikreipiantys verslai gauna finansavimą mūsų platformoje, tad atranka išties griežta. Žinoma, pastebime atvejų, kai didesnės rizikos projektai nepraėję mūsų vertinimo ir negavę finansavimo mūsų platformoje, kreipiasi į kitas platformas ir jose gauna finansavimą.

Ir gali sulaukti geresnio rizikos įvertinimo.

Svarbu suprasti, kad nors Lietuvoje pagal reguliavimą visos platformos turi nurodyti finansuojamos paskolos rizikos lygį – reitingą, šis rodiklis skirtingose platformose yra skirtingas. Pavyzdžiui, „Profitus“ platformoje skelbiamas C (didesnės rizikos) reitingo projektas, kitoje platformoje gali būti finansuotas, kaip žemos ar vidutinės rizikos projektas.

Dar vienas investicijų sėkmės garantas – verslui suteikiamos paskolos ir įkeičiamo nekilnojamo turto vertės santykis neviršija 70 procentų. Tai yra, visais atvejais įkeičiamo turto vertė yra žymiai didesnė, nei suteikiama paskola. Tai garantuoja, kad net ir tuo atveju, kai paskolos gavėjas susiduria su rimtais finansiniais sunkumas ir turtą tenka parduoti skubiai, kartais pigiau ir ne rinkos sąlygomis, jo įkeistos vertės pakanka visoms investicijoms išieškoti.

Kiekviena SFP turi šiek tiek laisvės pasirinkti, kokį rizikos lygį toleruoti. Be abejo, kiekvienas investuotojas taip pat renkasi jam priimtiną rizikos laipsnį. Tačiau tai dažniau daro daugiau patirties turintys investuotojai. O didžiajai daliai svarbu, kad jų investicijų grąža būtų maksimaliai garantuota ir apsaugota.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt