Verslo pozicija

2021.08.02 10:44

Andrius Geležauskas. Prekybos keliu tarp Lietuvos ir Japonijos

Andrius Geležauskas, Lietuvos ir Japonijos verslo asociacijos direktorius2021.08.02 10:44

Prieš daugiau nei penkis metus Ekonominės diplomatijos taryba (EDT) pritarė siūlymui išskirti 10 Lietuvos eksporto prioritetinių rinkų tarp kurių buvo įvardinta ir Japonija. 2015 m. Lietuvos eksportas į Japoniją siekė 49 mln. Eur (lietuviškos kilmės produktų – 46 mln. Eur). Pastarąjį dešimtmetį Japonija tapo viena svarbiausių Lietuvos eksporto rinkų sparčiai ekonomiškai besivystančiame Azijos regione.

Siekiant plėtoti ekonominius ryšius su Azijos šalimis daug dėmesio skiriame ekonominei diplomatijai. Lietuva tampa didžiausio regione maisto produktų parodos „Foodex“ nuolatine dalyve. Esame bene vienintelė šalis, kuri parodos metu kiekvienais metais deleguodavo ministro ar viceministro lygmens aukščiausio lygio vyriausybės pareigūnus.

Pastarieji metai rodo, kad kryptinga veikla pradeda duoti savo vaisius. „Mantinga“ šaldytos duonos produktais pradėta prekiauti įvairiuose prekybos centruose. Sėkmingai santykius plėtoja ir kitos maisto įmonės kaip antai „Auga“, „Žemaitijos pienas“, „Pieno žvaigždės“. Pakliūti į ypatingai konkurencinga verslo aplinka pasižyminčius Japonijos prekybos centrus yra tarsi sunešioti kurpaites.

Lietuvos eksporto pikas į Japoniją 2018 metai. Lietuvos eksportuoja už 308 milijonus eurų, o Japonija tampa 20-a didžiausia Lietuvos prekių̨ eksporto rinka, kuriai teko 1,1 proc. viso Lietuvos prekių̨ eksporto.

Kelius į elektronikos gaminių Meką atranda ir lietuviški elektronikos gaminiai. Šiame kontekste pirmiausiai norėtųsi išskirti išmanius žvejybai skirtus sonarus „Deeper“. Šis sonaras įvertinamas ne tik šešių milijonų žvejų rinkos segmente, bet naudojamas ir energetikos milžinės TEPCO, telekomunikacijų giganto „NTT Docomo“, kuris lietuvių produktą išrinko kaip vieną įdomiausių laisvalaikiui skirtų sprendimų daiktų interneto segmente. „Deeper“ plačiai naudojamas žymiausių Japonijos universitetų profesorių kaip itin patogus sonaras siekiant atlikti įvairius mokslinius tyrimus. Kelius pradeda skintis ir kitas Lietuvos startuolis „Monimoto“, siūlantis išmanios signalizacijos sprendimus motociklams. Japonija, kurioje kasmet parduodama daugiau nei 300 tūkst. naujų motociklų, yra viena didžiausių rinkų pasaulyje.

2019 metų rudenį įvyko Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos vizitas, kurio metu prezidentas dalyvo Japonijos imperatoriaus Naruhito inauguracijos ceremonijoje. Tuo pačiu metu organizuotas Lietuvos ir Japonijos verslo forumas, kuriame dalyvavo dešimtys Lietuvos ir Japonijos įmonių. Ekonomikos forumo metu užmegzti verslo ryšiai prabėgus pusmečiui materializavosi į „Teltonikos“ gaminių eksporto į Japoniją pradžioje. „Teltonika“ neslepia savo ambicijų tekančios saulės šalies rinkoje. Žvelgiant į esamą „Teltonikos“ įdirbį, galime realistiškai tikėtis, kad Lietuvos įmonė atsirieks rimtą pyrago dalį, ypač tinklo maršrutizatorių segmente.

Grįžtant prie rekordinių 2018 metų, pasižiūrėkime, kas sudarė pagrindinę Lietuvos eksportuojamos produkcijos į Japoniją dalį. Statistikos eilutėse dominuoja tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai, optikos, chemijos, farmacijos, maisto pramonės gaminiai, tekstilė, baldai ir elektronikos gaminiai. Visgi vienareikšmiškai Lietuvos eksporto garvežys į Japoniją nuo 2016 m. tapo tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai, konkrečiai „Philip Morris“ Klaipėdoje gaminamos cigaretės.

Šių metų gegužės pabaigoje Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė 500 daugiausia į šalies biudžetą mokesčių valstybei sumokančių įmonių 2020 m. sąrašą. Trečioje vietoje atsidūrė tabako produktus gaminanti „Philip Morris Baltic“: 202 mln. eurų ir 2,5 proc. daugiau nei 2019 m. (197 mln. eurų). Kompanija yra vienas didesnių eksportuotojų ir mokesčių mokėtojų šalyje, o su jos indėliu prekyba su Lietuva yra labiau pastebima ir Japonijoje.
2019 m. tabakas eksporto į Japoniją struktūroje sudarė 63 proc., 2018 m. – 81 proc. Tačiau 2020 metais tabako produktų eksportas į Japoniją drastiškai sumažėja iki 16 mln. EUR per metus, kas sudaro 20 proc. viso eksporto į tekančios saulės šalį. Žvelgiant į skaičius natūraliai kyla klausimas, kas atsitiko su Lietuvos eksporto garvežiu – pritrūko anglių, pasikeitė teisiniai reglamentavimo bėgiai, ar užklupo kitos negandos.

Peržvelgus „Frost & Sullivan“ atliktą Japonijos tabako rinkos analizę, pasklaidžius Japonijos spaudą bei pakalbinus kolegas japonus, aiškėja, kad tabako vartojimas Japonijoje išgyvena milžiniškus pokyčius.

Pastaraisiais metais žalos mažinimo principų taikymas tabako vartojimui buvo skatinamas kuriant ir komerciškai pristatant naujus nikotino ir tabako gaminius, pavyzdžiui, elektronines cigaretes ir kaitinamus tabako gaminius.

Japonijoje nauji nikotino ir tabako gaminiai, šiuo atveju elektroninės cigaretės (su ir be nikotino), bei kaitinamo tabako produktai yra reglamentuojami dviejų skirtingų ministerijų Sveikatos, darbo ir socialinių reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos. Pernelyg nelendant į detales, kas už ką atsakingas bei kokie taikomi reguliaciniai mechanizmai, galima konstatuoti, kad Japonija yra didžiausia pasaulinė kaitinamo tabako produktų rinka, kuriai tenka maždaug 85 proc. pasaulinės rinkos. Šiame kontekste Japonija kaip rinkos flagmanas gali suteikti naudingų patarimų kitoms šalims. Remiantis 2019 m. Japonijos nacionalinės sveikatos ir mitybos apžvalga, 27,2 proc. tabako vartotojų vyrų ir 25,2 proc. tabako vartotojų naudoja kaitinamo tabako produktus.

Nuo 2015 iki 2019 bendri cigarečių pardavimai sumažėjo net 34 proc., tuo tarpu elektroninių ir kaitinamo tabako cigarečių pardavimai šovė į viršų nuo 5,1 iki 37,1 milijardo vienetų per metus Šių metų sausio mėnesį paskelbta, kad siekiant paskatinti vartotojų perėjimą nuo tradicinio tabako gaminių prie alternatyvų, yra sumažinti akcizai, kas savo ruožtu lėmė drastišką populiariausių kaitinamo tabako produktų kainų mažėjimą. Pavyzdžiui „Philip Morris Japan“ populiariausio prekės ženklo IQOS kaitinamo tabako rinkinių ir kitų produktų kainos sumažėjo apie 30- 40 proc.
Ši tendencija nežada nieko gero Lietuviško eksporto lokomotyvui turint omenyje, kad šiuo metu Klaipėdoje esančioje „Philip Morris“ gamykloje nėra gaminami kaitinamo tabako gaminiai. Tenka konstatuoti, jog žvelgiant į dabartines tendencijas, mūsų tabako gaminių eksporto greitkelis virsta rajoninės reikšmės keliuku. Ekonominė logika sufleruoja – mažiau eksporto, mažiau mokesčių, mažiau sukuriamų darbo vietų Lietuvoje.
Natūraliai kyla klausimas, kas užims tabako gaminių vietą eksporto struktūroje bei kaip padidinti jo apimtį. Trumpoje perspektyvoje naivu būtų tikėtis kompensuoti daugiau nei 200 mln eurų eksporto skylę. Taip pat sunku įvertinti, kokie sprendimai galėtų įtikinti „Philip Morris“ korporaciją atnaujinti savo gaminamų produktų asortimentą Klaipėdoje.

Prieš kelis metus atliktais „UN Comtrade“, Lietuvos statistikos departamento ir VŠĮ „Versli Lietuva” skaičiavimais, didžiausią̨ eksporto potencialą Japonijos rinkoje turintys Lietuvos sektoriai yra chemijos produktų, mašinų ir įrangos, tekstilės gaminių, maisto produktų, elektroninių ir optinių gaminių sektoriai.

Japoniška patarlė sako “ishi no uenimo san nen ,desu“, t. y. ant akmens reikia sėdėti bent tris metus. Kitaip tariant, dirbant su šia ypatingai perspektyvia rinka, reikia apsišarvuoti kantrybe. Net jeigu užsivers tabako gaminių eksporto rinka, tikiu, kad strateginė kantrybė bei išmintingi sprendimai lydimi kryptingo darbo Japonijoje anksčiau ar vėliau tikrai duos savo rezultatus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.