Verslo pozicija

2021.07.20 11:41

Vytenis Koryzna. Ką parodė pirmasis elektros rinkos liberalizacijos etapas ir ko galime tikėtis kituose?

Vytenis Koryzna, nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ vadovas2021.07.20 11:41

Lietuvoje įsibėgėja antrasis elektros energijos tiekimo rinkos liberalizacijos etapas. Kaip ir prieš pirmąjį etapą, šiandien vis dar pasigirsta kalbų, neva Lietuva elektros rinkos atvėrimui galimai dar nėra pasirengusi, o vartotojai nenori rinktis nepriklausomų tiekėjų bei nemato tokio pasirinkimo prasmės. Visgi mūsų kaip nepriklausomo tiekėjo patirtis bei pirmojo liberalizacijos etapo rezultatai liudija priešingai.

Vartotojai nori laisvai rinktis tiekėją

Nors pernai pirmajam liberalizacijos etapui priskirti vartotojai iš pradžių nepriklausomus tiekėjus rinkosi išties vangiai, galiausiai net 97 proc. jų tiekėją visgi pasirinko. Daug pasako vien tai, kad pirmojo etapo metu elektros tiekėją gan aktyviai rinkosi ne tik daugiausiai elektros suvartojantys namų ūkiai, bet tikrai nemažai ir vėlesniems etapams priskirtų vartotojų. Tai rodo, kad daugelis vartotojų supranta laisvos rinkos suteikiamus privalumus ir siekia jais pasinaudoti. Be to, ir iš vartotojų užklausų galime spręsti, kad tiekėjo pasirinkimas jiems yra išties aktualus – ne vien dėl finansinių aspektų, bet ir dėl vertybinių paskatų, noro gyventi tvariai. Galima pasidžiaugti, kad vis daugiau gyventojų teiraujasi dėl galimybės naudoti tik žaliąją energiją ir tokį šansą jie turi tik dėl liberalizacijos.

Galiausiai, gausėjančios nepriklausomų elektros tiekėjų gretos ir didėjanti konkurencija tarp jų – taip pat ženklas, kad liberalizacija vykdoma sėkmingai. Šiuo metu vartotojai gali rinkti iš septynių nepriklausomų tiekėjų, kurie kovodami dėl vartotojų siekia pateikti jiems patraukliausius pasiūlymus ir suteikti papildomų verčių. Iš viso pirmajame etape savo sprendimą jau priėmė beveik 96 tūkst. subjektų ir tik apie 3 proc. vartotojų nepriklausomo tiekėjo nepasirinko. O tai, kad elektros tiekimo rinkoje per pakankamai trumpą laiką pereinama nuo visiško valstybės monopolio iki aktyvios konkurencijos, yra išties nemenkas pasiekimas.

Daugiausiai naudos gavo tiekėją pasirinkę anksčiau

Tiesa, tenka pripažinti, kad tiekėjų pasirinkimas pagreitį įgavo tik pirmojo etapo pabaigoje. Daugiau nei 90 proc. visų sutarčių su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais buvo pasirašytos praėjusių metų lapkritį ir gruodį. Visgi šiuo atveju didžiausią naudą gavo būtent sutartis anksčiau pasirašiusieji. Praėjusių metų pradžioje užklupusi pandemija ir jos sukeltas neužtikrintumas gerokai supurtė elektros biržą ir kainas nubloškė į seniai neregėtas žemumas. Itin žemos elektros kainos biržoje laikėsi ir vasarą, todėl nepriklausomą tiekėją ir fiksuotos kainos sutartis pasirinkti nedelsę gyventojai tikrai išlošė. Vėliau kainos dėl šaltų orų ir atsigaunančios situacijos versle pradėjo kilti.

Toks biržos kainų augimas, kurio tiekėjai negali kontroliuoti, susijęs ir su neretai išsakomu klaidingu įsitikinimu, neva elektros kainos augo dėl rinkos liberalizavimo. Verta pažymėti, kad šie procesai yra nesusiję, o elektros kainos tiekėjo dedamajai daugiausiai įtakos turi tokie faktoriai kaip gamtinės sąlygos, gamintojams taikomi taršos mokesčiai bei pasiūlos ir paklausos balansas. Pavyzdžiui, nuo praėjusių metų rugsėjo, prasidėjus liberalizacijos pirmajam etapui, „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektros kainos augo beveik dvigubai nuo 39,50 iki 77,74 Eur/MWh birželį, tačiau tai niekaip nesusiję su elektros rinkos šalyje liberalizacija. Vidutiniu laikotarpiu biržos kainoms didžiausią įtaką turi būtent gamtinės sąlygos, kurios lemia, pavyzdžiui, vandens lygį Skandinavijos hidroelektrinėse. Iš jų į Lietuvą per Švedijos ir Suomijos jungtis atkeliauja santykinai pigi elektros energija, kuri pastaruoju metu brango. Be abejo, taip pat svarbus ir pasiūlos-paklausos balansas, kuriam įtakos šiemet turėjo itin šalta žiema ir išaugęs šildymo poreikis. Anksčiau kainas fiksavę vartotojai nuo šių faktorių nulemto kainų augimo apsisaugojo, tačiau čia svarbu paminėti ir tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje, remiantis statistika, įprastai daugiau laimi pasirinkusieji produktą su kintama elektros kaina.

Vartotojams svarbu ne tik kaina, bet ir kilmė

Iš patirties galiu drąsiai teigti, kad kaina renkantis nepriklausomą energijos tiekėją ir konkretų jo pasiūlymą vartotojams nėra vienintelis, o neretai ir ne pagrindinis kriterijus. Tą aiškiai parodė pirmasis liberalizacijos etapas, kurio metu daugiausiai vartotojų pasirinko vidutiniškai didžiausią kainą siūlantį nepriklausomą tiekėją. Žinoma, tokį pasirinkimą galėjo nulemti ir nepasidomėjimas kitų tiekėjų pasiūlymais. Tačiau neretai vartotojams renkantis tiekėją tiesiog yra svarbesni kiti kriterijai – pavyzdžiui, elektros energijos kilmė. Savo pasirinkimą tokie vartotojai vertina būtent per ekologiškumo ir socialinės atsakomybės prizmę, siekdami prisidėti prie neigiamo poveikio klimatui mažinimo, remdami lokalius gamintojus ir rinkdamiesi vietinę žaliąją energiją.

Sveikintina tai, jog augant ekologiniam sąmoningumui ir žmonėms siekiant gyventi tvariau, buitiniai vartotojai vis labiau linkę rinktis sertifikuotą iš atsinaujinančių išteklių gaunamą energiją.

Pernai „Enefit“ iniciatyva parengtas Lietuvos Žaliasis indeksas parodė, kad 69 proc. lietuvių kasdienybėje rūpi ekologija ir tvarumas, tačiau net 63 proc. šalies gyventojų nežino jų namų ūkyje naudojamos elektros energijos kilmės. Šiuo atveju būtent rinkos liberalizacija tokiems vartotojams atrišo rankas ir leido rinktis tiekėją, kuris užtikrina tik iš atsinaujinančių išteklių gaunamos energijos tiekimą. Jie ne tik mažina neigiamą poveikį aplinkai bei skatina tvarumą, bet ir remia vietinius elektros gamintojus, skatina šalies ekonomiką. Energijos kilmė yra vienas iš pagrindinių tiekėjo pasirinkimą lemiančių faktorių ir kitose elektros tiekimo rinkas liberalizavusiose Europos šalyse, o Lietuvoje šios tendencijos artimiausiu metu turėtų tik dar labiau ryškėti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.