Verslo pozicija

2021.07.12 11:28

Giedrė Ramanauskienė. Produktyvesni esame dirbdami namie ar turėdami daugiau laisvalaikio?

Giedrė Ramanauskienė, Lietuvos inovacijų centro Inovacijų analizės ir politikos departamento vadovė2021.07.12 11:28

Lietuvoje pamažu slūgstant Covid-19 pandemijos bangai imama vis garsiau kalbėti apie darbuotojų grįžimą į darbo vietas.

Tačiau per dvejus nuotolinio darbo metus žmonės prisitaikė prie pasikeitusių aplinkybių – susikūrė darbo vietas namuose, įprato derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, pritaikyti tiek darbo valandas, tiek ir pertraukas ar laisvą laiką pagal poreikius bei atsakomybes. Todėl ilgus metus trokštama „darbo iš Havajų“ koncepcija tapo prieinama daugeliui. Tuo tarpu vykstantis grįžimas į biurus ne visur sutinkamas su ovacijomis, o kartais netgi priešingai – tai tampa nauju postūmiu darbuotojams ieškoti alternatyvų ir keisti darbą į labiau tinkantį prie susikurtų darbo sąlygų.

Darbuotojų (ne)produktyvumas dirbant nuotoliniu būdu

Žvelgiant iš darbdavio perspektyvos, esminis veiksnys, nulemiantis darbo sąlygų liberalizavimą, yra darbuotojo kuriama vertė ir svarbiausia – ar darbuotojai, dirbdami nuotoliniu būdu, yra tokie pat (ar net labiau) produktyvūs, nei tas pačias užduotis atlikdami darbo vietoje.

Šių metų pradžioje Beckerio Friedmano ekonomikos instituto (JAV) tyrėjai publikavo tyrimą, kurio metu buvo palygintas daugiau nei 10 tūkst. IT paslaugų srities darbuotojų produktyvumas priešpandeminėje situacijoje su Covid-19 nulemtu nuotolinio darbo režimu. Rezultatai parodė, jog darbo produktyvumas dirbant nuotoliniu būdu sumažėjo apie 20 proc. Ypač akivaizdus produktyvumo smukimas užfiksuotas tų darbuotojų, kurie privalėjo derinti darbines veiklas su vaikų priežiūra namuose, tarpe.

Remiantis tyrimu, dirbant nuotoliniu būdu darbuotojai žymiai daugiau laiko ėmė praleisti virtualiuose susitikimuose ar juos organizuojant. Tuo tarpu žymiai mažiau laiko buvo skiriama konkrečioms užduotims atlikti. Ir nors darbuotojų išsiunčiamų elektroninių laiškų kiekis padidėjo net 17 proc., susitikimų su vadovais bei instruktavimo veiklų skaičius smarkiai krito. Tokios tendencijos gali daryti neigiamą įtaką žmogiškojo kapitalo vystymuisi. Taip pat dirbant nuotoliniu būdu ženkliai sumažėjo laikas, kurį darbuotojai skyrė tiek vidinei, tiek ir išorinei tinklaveikai bei tiksliniam kontaktavimui su klientais, o tai ateityje gali lemti neigiamus socialinio kapitalo pokyčius.

Žinoma, nuotolinis darbas sukuria ne tik įvairių iššūkių, bet ir turi nemažai privalumų: leidžia darbuotojui turėti daugiau laisvo laiko, daugiau dėmesio skirti šeimai, sumažinti darbo tempą ir pan. Taip pat dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas yra linkęs prisiimti daugiau atsakomybės už atliekamą veiklą bei gerina laiko bei užduočių planavimo įgūdžius.

Ar įmanoma dirbti trumpiau, bet padaryti daugiau?

Kyla klausimas, kaip būtų galima suderinti darbdavio ir darbuotojo interesus: viena vertus, išlaikyti norimą aukštą produktyvumo lygį, antra vertus, sudaryti sąlygas darbuotojui daugiau laiko skirti poilsiui bei asmeninei gerovei? Vienas iš galimų būdų – darbo savaitės trukmės sumažinimas, atsisakant nuotolinio darbo būdo.

Šių metų pradžioje Islandijos demokratijos ir tvarumo asociacija „Alda“ paskelbė ataskaitą, kurioje pristatė Islandijos nacionalinės vyriausybės bei Reikjaviko miesto tarybos iniciatyvą. 2015-2019 metų laikotarpiu 2500 Islandijos darbuotojų, arba 1,3 proc. visų dirbančiųjų, buvo leista susitrumpinti darbo savaitę nuo 40 iki 35-36 darbo valandų, paliekant tokį pat darbo užmokestį. Remiantis ataskaita, bendras dirbančiųjų produktyvumas ne tik nesumažėjo, tačiau kai kuriose darbovietėse netgi padidėjo!

Išlaikyti tokį patį produktyvumo lygį sumažinus darbo valandų skaičių padėjo efektyvesnis darbo laiko planavimas – buvo trumpinamas susitikimų laikas, atsisakoma nebūtinų veiklų, optimizuojamos darbotvarkės, peržiūrima nusistovėjusi rutina ieškant efektyvesnių darbo organizavimo būdų, netgi koreguojamas organizacijų darbo laikas. Atsižvelgiant į pozityvius eksperimento rezultatus, ši praktika buvo pritaikyta platesniame šalies kontekste ir šiuo metu Islandijoje dirbančiųjų ar turinčių teisę dirbti 35-36 darbo valandų savaitę yra daugiau nei 86 proc. šalies darbuotojų.

Ar pokyčių bus ir Lietuvoje?

Atsižvelgiant į didėjantį spaudimą darbdaviams ieškoti kompromiso tarp produktyvumo išlaikymo bei darbuotojų noro turėti vis lankstesnes darbo sąlygas bei daugiau galimybių derinti darbinę rutiną su asmeniniais ir šeimos poreikiais tikėtina, kad jau netrukus pamatysime slinkčių darbo organizavimo srityje daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje.

Įmonės, siekiančios išlaikyti darbuotojus, turės tapti labiau atviros lanksčioms darbo organizavimo sąlygoms ir pasiūlyti savo darbuotojams įvairesnių darbo formų. Neabejotina, jog tai bus viena iš pagrindinių sąlygų išlaikant kvalifikuotus darbuotojus organizacijose bei konkuruojant dėl geriausių darbuotojų rinkoje su kitomis įmonėmis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.