Verslo pozicija

2021.06.09 14:10

Eimantas Kadys. Koks turtas santuokos metu priklauso sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise?

Dokt. Eimantas Kadys, VU TF Mokslo ir inovacijų skyrius2021.06.09 14:10

Mūsų visuomenėje yra nusistovėjęs mitas, kad po santuokos sudarymo visas sutuoktinių turimas turtas tampa bendru, t.y. teigiama, kad visas sutuoktinių iki santuokos sudarymo turėtas turtas, tiek ir po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas, yra laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe.

Tačiau toks mitas yra klaidingas, kadangi Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas aiškiai atskiria, koks turtas po santuokos sudarymo priklauso sutuoktiniui asmenines nuosavybės teise ir koks turtas yra laikomas bendru.

Lietuvos teisės doktrinoje yra išskiriami keturi kriterijai, pagal kuriuos toks turtas santuokos metu yra atribojimas: 1) laiko kriterijus; 2) turto įsigijimo pagrindo kriterijus; 3) turto pobūdžio ir jo paskirties kriterijus; 4) turtui įsigyti panaudotų lėšų pobūdis bei sutuoktinio valios išraiškos aiškumas.

Laiko kriterijus

Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kurį yra atribojamas sutuoktinių asmeninis ir bendras turtas, yra laiko kriterijus. Pagal šį kriterijų yra vertinamas konkretaus turto objekto įsigijimo laikas ir santuokos sudarymo momentas. Šis kriterijus nustato, kad turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad yra būtina tiksliai žinoti, kada buvo įsigytas konkretus turto objektas ir kada buvo sudaryta santuoka, kadangi nuo to priklauso ar turimas turto objektas bus laikomas asmenine vieno iš sutuoktinio nuosavybe, ar jis bus pripažįstamas bendrają jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.

Tačiau būtina pažymėti, kad turto įgijimas dar iki santuokos sudarymo ne visada reiškia, kad toks turtas bus laikomas asmeninė kurio nors iš sutuoktinio nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad didėja skaičius porų, gyvenančių kartu nesudarius santuokos, gali būti, kad iki santuokos sudarymo būsimi sutuoktiniai gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį, bendrai įgijo turto, pavyzdžiui, butą. Tokiu atveju laikoma, jog jie įgijo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ne kurio nors iš sugyventinių asmeninėn nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluotos nuostatos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Taigi, jeigu sutuoktiniai gyveno kartu dar iki santuokos sudarymo, tokiu atveju reikia įvertinti tą faktą, iš kokių lėšų buvo įgytas konkretus turto objektas, kaip prie jo įsigijimo prisidėjo abu sutuoktiniai, kadangi nuo to gali priklausyti, ar šis turto objektas bus laikomas vieno iš sutuoktinio asmenine nuosavybe, ar bus laikomas bendru turtu pagal bendrosios dalinės nuosavybės taisykles.

Turto įsigijimo pagrindo kriterijus

Šis kriterijus nustato, kad turtas, kuris yra įgytas susituokus, tačiau kuriuo įgijimo pagrindas patvirtina, kad jis buvo įgytas kaip asmenine vieno sutuoktinio nuosavybė, yra laikomas tik to sutuoktinio nuosavybė. Pavyzdžiui, įstatymas numato, kad po santuokos sudarymo sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas yra laikomas to sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas sutuoktiniui perduodamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, šiuo atveju turto priskyrimą sutuoktinio asmeninei nuosavybei lemia turto įgijimo pagrindas (dovanojimas, paveldėjimas). Kita vertus, net ir paveldėtas ir dovanas turtas taps ne asmenine, o bendrąją jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe, jeigu tokia sąlyga yra testamente ar dovanojimo sutartyje. Svarbu pažymėti, kad įstatymas nustato, jog testatorius sąlyga priskirti paveldimą turtą prie bendrosios jungtinės nuosavybės gali įrašyti nebūtinai tame pačiame testamente, kuriame nurodo savo įpėdinį (-ius), o ir testamento papildyme, pakeitime ar naujame testamente. Tuo tarpu dovanotojas analogišką sąlyga į dovanojimo sutartį gali įtraukti tik iki dovanos perdavimo sutuoktiniui.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šis kriterijus leidžia paneigti prieš tai aptartą laiko kriterijų, t.y. nepaisant to, kad turtas paveldėjimo ar dovanojimo sutarties pagrindu yra įgyjamas jau santuokos metu, šis turtas vis tiek priklauso sutuoktiniui asmenines nuosavybės teise. Žinoma, jeigu nėra prieš tai aptartos išimties, kuri gali būti nurodyta testamente ar dovanojimo sutartyje.

Turto pobūdžio ir jo paskirties kriterijus

Pagal šį kriterijų turtas yra pripažįstamas sutuoktinio asmenines nuosavybės teise atsižvelgiant į turto pobūdį ir į jo paskirtį. Turtas, kuris atitinka šiuos kriterijus, yra nurodytas CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3-6 punktuose:

a) CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai) yra pripažįstami asmenine kurio nors sutuoktinio nuosavybe. Pagal pobūdį tai yra daiktai, kurie nėra būtini tenkinant būtinuosius šeimos narių poreikius, o tenkina tik individualius vieno sutuoktinio poreikius, todėl nesvarbu kada ir už kieno lėšas jie buvo įgyti. Tokie daiktai gali būti įgyti ir santuokos metu už bendras sutuoktinių lėšas. Įstatyme yra pateiktas tik pavyzdinis sąrašas asmeninio naudojimo daiktų. Tačiau prie asmeninio naudojimo daiktų neturėtų būti priskirti daiktai, kurie nors ir naudojami tik vieno sutuoktinio, tačiau prireikus galėtų tenkinti ir kito sutuoktinio poreikius, pavyzdžiui, nešiojamas kompiuteris.

b) CK 3.89 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, kad asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybė yra intelektinės ir pramoninės teisės, pavyzdžiui, teisė į autoriaus vardą, autorystės teisė ir pan. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad po santuokos sudarymo iš sutuoktinio intelektinės veiklos gaunamos pajamos, pavyzdžiui, autoriaus honoraras, atlyginimas už patentą, yra laikomas bendrąją abiejų sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

c) CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamos lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Pavyzdžiui, sutuoktinio, kuris yra gydytojos-stomatologas, asmenine nuosavybe reikėtų pripažinti stomatologinius instrumentus ir įrangą.

d) CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nurodyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybės teise yra laikomos jo gautos įvairios tikslinės išmokos, pavyzdžiui, žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimas, tikslinė materialinė parama, ar kitokios, tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu susijusios išmokos, taip pat ir teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Taigi, pagal šį punktą sutuoktinio asmeninė nuosavybė nuo bendros yra atribojama pagal tikslinę išmokų paskirtį.

Turtui įsigyti panaudotų lėšų pobūdis bei sutuoktinio valios išraiškos aiškumas

Pagal šį kriterijų turtas yra priskiriamas sutuoktinio asmeninei nuosavybei, jeigu santuokos metu sutuoktinis įsigijo turto už savo asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis kriterijus yra taikomas tik tuo atveju, jeigu turto įgijimo metu sutuoktinis aiškiai išreiškė savo valią, kad jis turtą už jam priklausančias lėšas įsigija savo asmeninėm nuosavybėn. Pavyzdžiui, sutuoktinis iki santuokos sudarymo turėjo jam asmenines nuosavybės teise priklausantį butą ir po santuokos sudarymo tą butą iškeičia į kitą butą. Esant tokiai situacijai, sutuoktinis taps naujo buto savininku tik tuo atveju, jeigu sudarydamas tokį sandorį jis aiškiai išreikš savo valią naują butą įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Priešingu atveju, jeigu sutuoktinis tokios valios neišreikš, naujai įsigytas butas bus laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe. Taigi, jeigu sutuoktinis santuokos metu nori įsigyti turto asmeninėm nuosavybėn iš savo asmeninių lėšų, jis privalo sandorio metu aiškiai deklaruoti šį faktą, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti, kad turtą sutuoktinis įsigija savo asmeninėn nuosavybėn iš jam priklausančių lėšų.

Atskirai būtina paminėti, kad faktą, jog tam tikras turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybes teise, privalo įrodyti tai teigiantis sutuoktinis ir jis tą gali padaryti tik rašytiniais įrodymais. Tačiau ši nuostata nėra taikoma tais atvejais, kai įstatymas leidžia remtis liudytojų parodymais arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutuoktinis tokio fakto neįrodo, t.y. kad konkretus turtas priklauso jam, tokiu atveju įstatymas numato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.