Verslo pozicija

2021.04.01 10:07

Viktorija Tauraitė. Demokratija koronaviruso kontekste

Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto ekonomikos doktorantė2021.04.01 10:07

„The Economist Intelligence Unit“ neseniai (2021 m. vasario mėn.) paskelbė 2020 m. sudarytą demokratijos indeksą. Šis sudarytas indeksas jau yra 13-asis (nuo 2006 m.). Tiriamos 165 nepriklausomos šalys ir dvi papildomos teritorijos (iš viso: 167), o analizuojamos penkios kategorijos: rinkimų procesas ir pliuralizmas, Vyriausybės veikla, politinis dalyvavimas, įsitraukimas, politinė kultūra ir pilietinės laisvės.

Atsižvelgiant į mūsų šalies ir viso pasaulio aktualijas, tikėtina, kad demokratija ir jos teisės tam tikra prasme buvo (yra ir, greičiausiai, bus) suvaržytos COVID -19 kontekste.

Bendrai galima teigti, kad vyrauja vidutinis demokratijos laipsnis (5,37 balai dešimtbalėje skalėje). Šis dydis kelia nerimą, nes jis sumažėjo 0,07 reikšme lyginant su 2019 m. Be to, 2020 m. vidutinis tiriamų šalių demokratijos indekso dydis yra mažiausias nuo 2006 m. Akivaizdu, kad šią situaciją galima sieti tiek su COVID-19 situacija (karantinas, verslo suvaržymai ir kt.), tiek su politiniais neramumais pasaulyje.

Kita vertus, tai yra signalas, jog verta prisiminti, kas yra demokratija. Remiantis tarptautinių žodžių žodynu, demokratija (gr. dēmokratia — liaudies valdžia) – valdžia, faktiškai ar formaliai kylanti iš visuomenės (bendruomenės) daugumos valios. Akivaizdu, kad demokratiją, jos pamatines vertybes ir savybes reikia stiprinti įvairiuose lygiuose bei įvairiais formatais.

Akivaizdu, kad Lietuvai yra kur tobulėti demokratijos kelyje.

Demokratijos lyderiais galima įvardyti Norvegiją (9,81), Islandiją (9,37) ir Švediją (9,26) (skliaustuose pateikiama indekso reikšmė dešimtbalėje skalėje. Kuo aukštesnis balas, tuo šalyje yra aukštesnis demokratijos laipsnis). Šios šalys, pagal „The Economist Intellgence Unit“ sudarytą demokratijos indeksą, 2020 m. atitinkamai užėmė 1–3 pozicijas. Santykinai žemiausias demokratijos lygis identifikuotas Centrinėje Afrikos Respublikoje (1,32), Kongo Demokratinėje Respublikoje (1,13), Šiaurės Korėjoje (1,08). Minėtos šalys atitinkamai užėmė 165–167 vietas sudarytame demokratijos indekse.

Lietuva užėmė 42 vietą (7,13). Penkiose analizuojamose kategorijose, kurių pagrindu sudaromas demokratijos indeksas, Lietuva yra santykinai geriausia rinkimų proceso ir pliuralizmo (9,58), o prasčiausia – politinio dalyvavimo, įsitraukimo (5,56) ir politinės kultūros (5,63) aspektais. Akivaizdu, kad Lietuvai yra kur tobulėti demokratijos kelyje.

Žvelgiant į Lietuvos demokratijos indekso reikšmes dinamiškai, pastebima, kad santykinai aukščiausia reikšmė buvo pasiekta 2013–2015 m. laikotarpiu (7,54), o prasčiausia – 2020 m. (7,13). Lyginant demokratijos indeksą su 2018–2019 m., pastebima, kad jis sumažėjo 0,37 balais. Tikėtina, kad tam įtakos turėjo (ir turės) koronavirusas ir su juo susiję aspektai: suvaržymai verslui, darbuotojams ir namų ūkiams.

Vis dėlto, kitose Baltijos šalyse situacija yra geresnė nei Lietuvoje. Estija, pagal sudarytą demokratijos indeksą, užėmė 27 vietą (7,84), o Latvija – 38 poziciją (7,24). Kita vertus, šiose šalyse kritinės sritys šiek tiek skiriasi nuo Lietuvos: Estijoje – politinis dalyvavimas, įsitraukimas, o Latvijoje – politinė kultūra.

Apibendrinant galima teigti, kad koronavirusas iš mūsų atėmė ne tik „gyvą“ bendravimą, šventes su giminėmis, darbą fizinėse darbo vietose, mokymąsi mokyklose, studijavimą universitetuose, bet, akivaizdu, apribojo mūsų teises ir laisves. Visa tai atspindi ir 2020 m. „The Economist Intelligence Unit“ sudarytas demokratijos indeksas.

Populiariausi