Verslo pozicija

2021.10.05 12:14

Eimantas Kadys. Privalomoji palikimo dalis: kokia palikimo dalis priklauso artimiesiems nepaisant testamento turinio?

Dokt. Eimantas Kadys, VU TF Mokslo ir inovacijų skyrius2021.10.05 12:14

Lietuvoje kasmet yra sudaroma apie 20 tūkstančių testamentų ir šis skaičius nuolatos auga. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą kiekvienas fizinis asmuo visą jam priklausantį turtą gali palikti vienam arba keliems asmenims, kurie gali būti ir net nesusiję su juo giminystės ryšiais.

Testatorius taip pat gali testamentu atimti ir paveldėjimo teisę iš savo įpėdinių pagal įstatymą, pvz., iš savo vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių) ar sutuoktinio. Todėl siekiant apsaugoti šių asmenų turtinius interesus, t.y., kad jie neliktų be palikimo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 str. yra įtvirtinta privalomoji palikimo dalis, kuri numato, kad įpėdiniai pagal įstatymą turi teisę paveldėti ir tais atvejais, kai testamentu turtas yra paliktas kitiems asmenims arba jeigu iš šių įpėdinių yra atimta paveldėjimo teisė.

Teisę į privalomąją palikimo dalį, nepaisant testamento turinio, turi palikėjo:

1) vaikai (įvaikiai)

2) tėvai (įtėviai)

3) sutuoktinis

Teismų praktikoje yra nurodoma, kad teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis savo teisėmis, tačiau ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerovę.

Teisė į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo įpėdiniai tik tuo atveju, jeigu jiems palikimo atsiradimo diena yra reikalingas išlaikymas

Įstatyme yra imperatyviai nurodyta, kad asmenys, kurie pretenduoja gauti privalomąją palikimo dalį, t.y. palikėjo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir sutuoktinis, palikėjo mirties dieną turi būti reikalingi išlaikymo.

Faktą, kad minėtiems asmenims išlaikymas yra reikalingas, turi nustatyti teismas. Todėl palikėjo įpėdiniai, kurie pretenduoja į privalomąją palikimo dalį, per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo, t.y. dėl išlaikymo reikalingumo fakto.

Įstatyme nėra nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima įvertinti, ar asmeniui yra reikalingas išlaikymas. Tačiau teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kiekvienoje konkrečioje byloje nustatant išlaikymo reikalingumą, teismas šią sąvoką turi aiškinti ir vertinti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo turi būti sprendžiamas teismui įvertinus visas palikimo dieną asmens gaunamas pajamas, galimybes jas gauti, turimą turtą ir turtines teises, taip pat asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Teismų praktikoje taip pat yra pasisakoma, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo reikalingumo yra būtina atsižvelgti ne tik į asmens turtinę padėtį, tačiau ir į jo teisę gauti pašalpą, pensiją ar kitokią paramą.

Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo turi būti sprendžiamas teismui įvertinus visas palikimo dieną asmens gaunamas pajamas, galimybes jas gauti, turimą turtą ir turtines teises, taip pat asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nustatant išlaikymo reikalingumą turi būti atsižvelgiama ir į asmens sunkios materialinės padėties atsiradimo priežastis. Jeigu yra nustatoma, kad asmens sunki materialinė padėties atsirado dėl asmens neveikimo, pavyzdžiui, neįgyvendinus savo subjektinių teisių, tai neturėtų būti vertinama kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jeigu asmuo savo teisių neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintos svarbiomis.

Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad jei paaiškėja aplinkybės, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats savo kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį, pavyzdžiui, piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, išvaistęs turėtą turtą ir pan., tokiu atveju teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad net ir asmenys, kurie yra nedarbingi dėl savo turimo neįgalumo ar pensinio amžiaus, taip pat privalo įrodyti išlaikymo reikalingumo faktą, kadangi asmens sveikatos būklė ar jo amžius nepreziumuoja fakto, kad tokiam asmeniui išlaikymas yra reikalingas.

Taigi, jeigu teismas nustato, kad palikėjo mirties diena jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ar sutuoktiniui yra reikalingas išlaikymas, tokie asmenys įgyja teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį nepaisant testamento turinio.

Tačiau būtina pažymėti, kad asmenys privalomąją palikimo dalį gali gauti tik atsižvelgiant į įstatyme nustatytas įpėdiniu eiles. Jeigu yra pirmos eilės įpėdinių, t. y. vaikų (įvaikių), teisė į privalomąją palikimo dalį priklauso jiems, o palikėjo tėvai (antros eilės įpėdiniai) – šios teisės neįgyja. Pavyzdžiui, jeigu testatorius palieka visą savo turtą sūnui (pirmos eilės įpėdiniui) ir šis palikimą priima, mirusiojo tėvai neturi teisės į privalomąją palikimo dalį, nes tokiu atveju ir paveldint pagal įstatymą tėvai negalėtų paveldėti turto.

Tačiau būtina pažymėti, kad asmenys privalomąją palikimo dalį gali gauti tik atsižvelgiant į įstatyme nustatytas įpėdiniu eiles.

Privalomosios palikimo dalies dydis

Įstatyme yra numatyta, kad nepaisant testamento turinio, palikėjo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir sutuoktinis paveldi pusę tos dalies, kuri jiems priklausytų paveldint pagal įstatymą. Pavyzdžiui, jeigu tėvas turi du vaikus ir testamentu vienam iš jų užrašo visą savo turtą, tokiu atveju vaiko, kuris pagal testamentą neturi paveldėjimo teisės, privalomoji palikimo dalis būtų 1/4, t.y. pusė tos dalies, kuri jam priklausytų paveldint pagal įstatymą, kas minimo pavyzdžio atveju būtų 1/2.

Įstatymas taip pat numato, kad nustatant privalomosios dalies dydį yra atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę (CK 5.20 str. 2 d.).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt